Skrandžio ir žarnyno ligų diagnostika ir gydymas
Virškinimo trakto ligas mūsų klinikoje diagnozuoja ir gydo Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės (Vilnius) Endoskopinės ir ultragarsinės diagnostikos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas-endoskopuotojas RIMAS KESMINAS.
Jeigu jums gyvenimą kartina rėmuo, stringa kąsnis ar gurkšnis, jei jaučiate kartumą burnoje, skauda viršutinę pilvo dalį ar raižo visą pilvą, jei vargina tuštinimosi sutrikimai, pučia vidurius, sirgote ar įtariate, kad, gal būt, sergate skrandžio, kasos, kepenų ar žarnyno ligomis - jūs laukiami, ir mes pasiruošę jums padėti.
Gydytojas, prireikus, videoendoskopu atliks gastroskopijas (skrandžio tyrimus), kolonoskopijas (žarnyno tyrimus), ims biopsijas, atliks ureazės testą (H. pylori testas), skirs gydymą.
Graužia rėmuo? Nepakliūkime į vėžio žnyples!
Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas
Rėmuo – tai nemalonaus pojūčio, deginimo, sunkumo, skausmo jutimas duobutėje arba už krūtinkaulio. Skausmas dažniausiai kyla po valgio, plinta į gerklę, kur dažnai jaučiamas rūgštus arba kartus skonis. Rėmuo - skrandžio turinio atpylimas į burną. Paprastai žmonės sako: „ėda“, „graužia“ rėmuo.
Tyrimų duomenimis, šis negalavimas Lietuvoje 9 procentus žmonių vargina kasdien ir 16 procentų – nuo vieno iki trijų kartų per savaitę. Kodėl svarbūs šie skaičiai? Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tai rimtos ligos – gastroezofaginio refliukso (GERL) pradžia. Gastroezofaginis refliuksas - tai dažnas skrandžio bei tulžies išskiriamo sekreto patekimas į stemplę, ryklę, burną ir kvėpavimo takus. Ši liga dažniausiai pakenkia stemplės gleivinę. Iš pradžių išsivysto stemplės gleivinės uždegimas, jis vėliau pereina į paviršinius išopėjimus – erozijas. Dar vėliau atsiranda opos, kurios gydomos randėja ir todėl formuojasi stemplės randiniai susiaurėjimai (striktūros). O grėsmingiausia komplikacija – priešvėžinis susirgimas – Bareto stemplė. Iki 15 procentų, sergančiųjų Bareto stemple, išsivysto pati grėsmingiausia komplikacija – stemplės vėžys.
Pasaulyje ir Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo stemplės vėžio kasmet pastebimai didėja. Atsiradus minėtiems ligos požymiams, būtina kreiptis į gydytoją, jis paskirs jums reikalingus tyrimus ir gydymą.
Daugiausia informacijos apie ligą teikia fibroendoskopinis tyrimas. Dažnai sergantieji refliuksine liga sako: „Neinu pas gydytoją, nes bijau šio tyrimo“. Tai gali būti lemtinga klaida, nes užleistą ir laiku nediagnozuotą ligą daug sunkiau gydyti.
Fibroendoskopijos tyrimo metu, nujautrinus gerklę ir stemplės įeigą, lanksčiu optiniu prietaisu apžiūrima stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna. Tyrimo metu radus pakitimų, būdingų bakterinei infekcijai (H.pylori), priešvėžiniam arba jau vėžiniam susirgimui, paimami audinių gabalėliai histologiniam tyrimui. Jis patvirtina arba paneigia šiuos susirgimus.
Endoskopinio tyrimo nereikia bijoti, nes dėl šiuolaikinių tobulų technologijų endoskopai tapo labai lankstūs, švelnūs, ploni (0,5–1 cm skersmens), lengvai ir neskausmingai įvedami į stemplę. Kai šį tyrimą atlieka patyręs endoskopuotojas, komplikacijų tikimybė labai nedidelė (0,01 proc.). Tyrimas sveikatai nekenksmingas, nes žmogus neapšvitinamas rentgeno spinduliais. Esant reikalui, šį tyrimą galima atlikti daug kartų be jokios žalos organizmui. Susirūpinkite laiku savo ir savo artimųjų sveikata, kad nepakliūtumėte į grėsmingas vėžio žnyples.
Neužleiskime žarnyno ligų
Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas
Žarnyno susirgimų registras rodo, jog neabejotinai plinta įvairios žarnyno ligos: opaligė, gastritas (skrandžio uždegimas), gastroezofaginio refliukso liga, stemplės, skrandžio bei žarnyno polipozė, divertikuliozė, opiniai kolitai ir ypač - storojo žarnyno vėžys. Žinoma, šių ligų išsivystymą lemia anaiptol ne vien mityba, bet ir daugelis kitų faktorių, kurių, deja, mes taip lengvai pakeisti negalime. Sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka, protinė bei emocinė įtampa, antsvoris, įvairūs stresai bei kt. – visa tai sudaro palankias sąlygas žarnyno kraujotakos sutrikimams, vidurių užkietėjimui, kasos sekreto bei tulžies išsiskyrimo sutrikimams ir pan.
Virškinimo trakto ligos – ne vien tik pagyvenusių žmonių problema. Jos gali prasidėti ir gana ankstyvame amžiuje. Tai dažnai turi įtakos paveldėjimas šeimoje. Ypač dažnai paveldimos žarnyno polipozė, opaligė, storojo žarnyno ligos. Negydant šių susirgimų, net gana ankstyvame amžiuje jie gali virsti žarnyno vėžiu.
Itin svarbu anksti diagnozuoti minėtus susirgimus, nes šiandieninė medicina gali visiškai išgydyti daugelį ankstyvos stadijos susirgimų ir dažnai yra bejėgė pagelbėti, kai susirgimas jau aiškiai įsisenėjęs. Skaudu, kad gana dažnai pacientai atvyksta tada, kai galime jam patarti tik kaip susitaikyti su liga ir palengvinti kančias.
Nereikėtų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, rijimo sutrikimus, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio bei darbingumo mažėjimą, bendrą silpnumą. Minėti simptomai turėtų būti ypač svarbūs tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga arba yra mirę nuo virškinimo trakto vėžio.
Minėtų ligų diagnostika palyginus gana nesudėtinga. Daugelį minėtų susirgimų gana tiksliai galima diagnozuoti endoskopinių tyrimų metodais, kurie įgalina gydytoją apžiūrėti tuščiavidurį organą iš vidaus, įvertinti pakitimus, esant reikalui, paimti mažą audinių gabalėlį ištirti ar net atlikti kai kurias gydomąsias procedūras. Daugumą endoskopinių tyrimų galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis specialiai paruošus ligonį. Po tyrimų paprastai jau net tą pačią dieną daugelis pacientų gali grįžti į darbą.
Būkime atidesni sau bei savo artimiesiems – neužleiskime ligostais atvejais, kada ji leidžia žinoti apie save bent vienu iš aukščiau minėtų simptomų.
Nevenkime endoskopijų
Endoskopija – tyrimo metodas, įgalinantis gydytoją apžiūrėti tuščiavidurį organą iš vidaus, įvertinti pakitimus, paimti audinių gabalėlį histologiniam ištyrimui ir, esant reikalui, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras. Tai – patikimas metodas virškinamojo trakto ligų, ypač, ikivėžinės būklės bei vėžio diagnostikai. Kalbamės su daugiau nei dvidešimt metų virškinimo trakto ligų diagnostikos ir gydymo praktiką turinčiu gydytoju endoskopuotoju, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės echoskopijų bei endoskopijų skyriaus vedėju Antanu Jablonskiu. Jis endoskopinius tyrimus atlieka ir mūsų klinikoje.
- Ar Lietuvoje didėja sergamumas virškinimo trakto vėžiu?
- Taip. Piktybinių susirgimų registro duomenys rodo, kad sergamumas stemplės, skrandžio ir ypač storojo žarnyno vėžiu smarkiai didėja. Nerimą kelia tai, kad ligoniai į gydymo įstaigas kreipiasi, kai liga yra jau gerokai pažengusi. Svarbu, kad pacientas endoskopiniams tyrimams atvyktų anksti, kol ši liga yra dar pradinės stadijos, neišplitusi, kol dar nėra išsekinta žmogaus imuninė sistema, - sako ir tuojau pat priduria: - Dažnas pacientas nekreipia reikiamo dėmesio į tokius “nereikšmingus”
negalavimus, kaip pilnumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimai ar skausmai, pakitęs tuštinimasis: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, kraujo ir gleivių pasirodymas su išmatomis. Ligonis gali galvoti, kad tai hemorojus, kuris gal ir savaime praeis, ir kreipiasi tik tada, kai vėžinis procesas jau yra toli pažengęs. Tuomet gydymo rezultatai ir pasveikimo tikimybė gerokai sumažėja.
- Kokios skrandžio ir žarnyno ligos pas mus yra labiausiai išplitusios?
- Tai – skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas, gastroezofaginio refliukso liga, stemplės, skrandžio ir žarnyno polipozė, divertikuliozė, opiniai kolitai ir kt. Visi šie susirgimai žmogui pavojingi ne tik tuo, kad vienaip ar kitaip sutrikdo virškinimą ir gali sukelti grėsmingas komplikacijas (kraujavimus, žarnų nepraeinamumą ir kt.), bet ir tuo, kad šiuos susirgimus laiku nediagnozavus ir tinkamai negydant, jie gali pereiti į vėžinius.
- Kaip diagnozuojami ir gydomi šie susirgimai?
- Visų pirma išklausomi ir įvertinami paciento nusiskundimai, o po to, esant reikalui, atliekami tyrimai.
Informatyviausi yra virškinimo trakto endoskopiniai tyrimai. Naudojant šiuolaikinę endoskopinę įrangą galima apžiūrėti visą virškinimo traktą ir tyrimo metu paimti įtartinus ar pakitusius audinių mėginius histologiniam ištyrimui, kuris patvirtina arba atmeta vėžio diagnozę. Naudojant endoskopinę įrangą kai kurias ligas galima ir gydyti. Pavyzdžiui, polipų ir gėrybinių, taip pat ankstyvos stadijos piktybinių auglių šalinimas, kraujavimo stabdymas, tiesioginės vaistų injekcijos į ligos židinį. Dauguma šių procedūrų atliekamos ambulatoriškai arba vienos dienos stacionaro sąlygomis. Papildomos svarbios informacijos suteikia ir kiti tyrimai: klinikiniai, biocheminiai kraujo, šlapimo, išmatų, vėžio žymenų, imunologiniai, echoskopiniai, rentgenologiniai.
- Ar virškinamojo trakto ligos tik pagyvenusių žmonių liga?
- Virškinimo trakto ligos gali prasidėti ir labai ankstyvame amžiuje. Tai dažnai turi įtakos paveldėjimas šeimoje (opaligė, šeiminė polipozė, storojo žarnyno ligos). Be to, intensyvus gyvenimo ritmas, stresai, nesaikinga ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai didina šių ligų atsiradimo riziką. Negydant šių susirgimų, beveik nepriklausomai nuo amžiaus, dauguma jų gali virsti vėžiu. Neseniai teko diagnozuoti žarnyno vėžį vos dvidešimt septynerių metų sulaukusiam studentui.
- Kokiems nusiskundimams esant žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
- Nereikėtų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, rijimo sutrikimus, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio mažėjimą, darbingumo sumažėjimą, bendrą silpnumą. Minėti simptomai ypač turėtų būti svarbūs tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga arba mirę nuo virškinimo trakto vėžio. Geriau kreiptis į gydytoją ir atlikti jo rekomenduojamus tyrimus ir įsitikinti, ar tai nėra rimtos ligos pradžia, negu delsti ir leisti grėsmingai ligai įsigalėti.
Ar galima išgydyti žarnyno vėžį?
Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas
Ar galima išgydyti žarnyno vėžį? Žinoma, taip. Svarbu tik, kad pacientas atvyktų pakankamai anksti, kol ši liga dar yra pradinės stadijos, neišplitusi, kol dar nespėjo išsekinti žmogaus imuninės sistemos, - sako virškinimo trakto ligas diagnozuojantis ir jas gydantis endoskopuotojas Antanas Jablonskis, turintis daugiau nei dvidešimties metų darbo šioje srityje praktiką. Tačiau jis tuojau pat priduria, kad bėda yra tokia, jog dažnas pacientas nekreipia reikiamo dėmesio į tokius „nereikšmingus“ negalavimus kaip protarpiniai pilvo pūtimai ar paskaudenimai (mano, kad tikriausiai kažko „užsivalgė“), tuštinimosi sutrikimai ar pilnumo jausmas skrandyje, kraujo ar gleivių pasirodymas su išmatomis (mano, kad tai hemorojus, kuris gal ir savaime praeis), ir sunerimsta tik tada, kai toli pažengęs vėžys prabyla jau ne tik sveikatai, bet ir gyvybei grėsmingais simptomais.
- Kokios skrandžio ir žarnyno ligos pas mus yra labiausiai išplitusios? - klausiame gydytojo.
- Tai - skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, atrofinis gastritas, gastroezofagealinio refliukso liga, stemplės, skrandžio ir žarnyno polipozė, divertikuliozės (išsiplėtimai), opiniai kolitai ir kt. Visi šie susirgimai žmogui pavojingi ne tik tuo, kad vienaip ar kitaip sutrikdo virškinimą bei gali sukelti grėsmingas komplikacijas (kraujavimus, žarnų nepraeinamumus ir kt.), bet ir tuo, kad visas jas reikia vertinti kaip ikivėžines būkles. Tai reiškia, kad jų negydant ar nevisavertiškai gydant, anksčiau ar vėliau gali išsivystyti vėžys.
- Ar Lietuvoje pastebima virškinimo trakto vėžinių susirgimų dažnėjimo tendencija?
- Taip. Piktybinių susirgimų registro duomenys rodo, kad gana ryškiai plinta stemplės ir ypač storojo žarnyno vėžys.
- Kaip diagnozuojami šie susirgimai?
- Visų pirma išklausomi ir įvertinami paciento nusiskundimai, o po to, esant reikalui, atliekami tyrimai. Bene patys informatyviausi yra endoskopiniai tyrimai. Šiuolaikine įranga galima apžiūrėti praktiškai visą virškinimo traktą ir tos apžiūros metu paimti gabalėlį įtartinų audinių histologiniam ištyrimui. Neretai daug svarbios informacijos gali suteikti ir įvairiausi kiti (klinikiniai, biocheminiai, echoskopiniai, rentgenologiniai, imunologiniai ir t.t.) tyrimai.
- Ar virškinamojo trakto vėžys - tik pagyvenusių žmonių liga?
- Sulaukus keturiasdešimties metų rizika susirgti minėta liga ima palaipsniui didėti, tačiau tai visai nereiškia, kad jauni žmonės vėžiu neserga. Neseniai teko diagnozuoti žarnyno vėžį vos dvidešimt septynerių metų sulaukusiam jaunuoliui.
- Kokiems nusiskundimams esant žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
- Nereiktų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, tempimą, veržimą žemutinėje pilvo dalyje, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio kritimą. Geriau dešimt kartų ateiti pas gydytoją ir nerasti nieko rimtesnio, negu delsti ir leisti grėsmingai ligai įsigalėti.
Ruduo – skrandžio ligų metas
Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas
Atėjus rudeniui daugeliui žmonių vėl prabyla negalavimai, kurie nuo pavasario buvo lyg ir praėję. Tai – skausmas, deginimas („rėmens graužimas“) ar pilnumo jausmas duobutėje po krūtinkauliu arba už jo, kartumas ar šleikštumas burnoje, pilvo pūtimas, užkietėję arba nepastovūs viduriai.
Dažnas galvoja, kad to priežastis – gausus obuolių, kriaušių, pupelių bei kitų rudens gėrybių vartojimas, ir gydytis bando naudodami įvairius virškinimo fermentus, o deginimą galugerklyje gesina gerdami sodą. Toks gydymas daugeliu atveju duoda tik laikiną pagerėjimą. Negalavimams pasikartojus, kartoja ir minėtą gydymą.
Taip neretai užleidžiamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, uždegimai, įvairūs refliuksai, o, neretai – ir vėžys.
Šiuolaikinės diagnostikos priemonės leidžia gana tiksliai diagnozuoti minėtų negalavimų priežastis ir sėkmingai išgydyti daugelį ligų, jeigu jos tik nėra pernelyg toli pažengusios. Problema yra ta, kad daugelis žmonių arba neskiria pakankamai dėmesio minėtiems negalavimams (išskyrus tuos atvejus, kai skausmas tampa stiprus ir beveik pastovus), arba be gydytojo apžiūros ir papildomų tyrimų ima naudoti vaistus "nuo skrandžio".
Norint tiksliai įvertinti pakitimus stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, atliekama gastroskopija. Gastroskopas - tai minkštame, lanksčiame apvalkale įmontuotas šviesos laidininkas, kurio gale – optinė sistema, perteikianti tikslų ir padidintą tiriamojo organo vaizdą – atsargiai įvedamas į stemblę (prieš tai nujautrinus ryklę), po to – į skrandį ir – pagaliau – į dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima ne tik gerai apžiūrėti minėtus organus bei įvertinti pakitimus juose, bet ir paimti histologiniam tyrimui audinio gabalėlį iš įtartinų vietų ar net atlikti kai kuriuos gydomuosius veiksmus.
Kaip elgtis, jei iki tol jokių negalavimų nejautusį žmogų staiga ėmė varginti pykinimas, skausmai ar sunkumo jausmas po krūtine? Pirmiausia reikėtų bent pusdieniui atsisakyti maisto ir gerti pakankamai skysčių (geriausiai – vandens ar vaistažolių arbatos) ir, negalavimams praėjus, dar bent vieną dieną maitintis tik lengvai virškinamu maistu: džiuvėsiais, košėmis, arbatomis. Tačiau visai negalima delsti, jei vėmimas nesiliauja ir, tuo labiau, - jei žmogus išvemtame turinyje pastebėjo kraujo priemaišas, pasituštino juodomis išmatomis, ar pajuto ryškų bendrą silpnumą. Tai – vidinio kraujavimo požymiai, ir pagalba būtina nelaukiant. Kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos, skrandžio bei stemblės išopėjimai, kurie dažniausiai išsivysto sergant opalige ar vėžiu.
Reikėtų atidžiau įsiklausyti į negalavimus po krūtine ir nebandyti susigyventi su, kad ir nedideliais, bet savaitėmis ar net mėnesiais užsitęsusiais ar pasikartojančiais negalavimais.
Dar kartą apie kepenis
Autorius: Vitalija Lingienė, Gydytoja gastroenterologė
Gamindamos tulžį, kepenys atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese. Tai maisto medžiagų sandėlis, kur kaupiasi D, K ir B grupės vitaminai, geležis, glikogenas (energijos šaltinis), gaminasi vitaminas A. Kepenyse skaldomos ir nukenksminamos tiek į organizmą patenkančios kenksmingos medžiagos (alkoholis, toksinai, medikamentai), tiek ir organizme susidarančios (amoniakas).
Paskutinį dešimtmetį daugėja lėtinėmis kepenų ligomis sergančių žmonių. Jos sukelia ne tik kepenų funkcijos nepakankamumą, tačiau sutrikdo ir kitų svarbių organų, tokių kaip smegenys ar inkstai, funkciją, dažnai sukelia invalidumą ir ankstyvą mirtį.
Kepenų veiklą blogina alkoholis, medikamentai, kai kurių maisto produktų sudedamosios dalys, turi įtakos toksiniai aplinkos veiksniai, vyresnis amžius. Dažnai kepenis pažeidžia B ir C hepatito virusai, pakitimai, vykstantys organizme sergant autoimuninėmis ir onkologinėmis ligomis.
Virusiniais hepatitais užsikrečiama nuo sergančiojo ar lėtinio virusų nešiotojo, virusui patenkant į organizmą per odos ar gleivinių pažeidimus su krauju ar kitais organizmo skysčiais (hepatito virusas randamas kraujyje, seilėse, spermoje, makšties išskyrose), neteisingai atliekant medicinines procedūras, tatuiruojantis, veriant auskarus, naudojantis infekuoto asmens skutimosi peiliuku ar dantų šepetėliu.
Sėkmingas lėtinių kepenų ligų gydymas labai priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir laiku pradėto gydymo. Anksti diagnozuoti lėtines kepenų ligas nėra lengva, nes iki komplikacijų atsiradimo jos nepasireiškia jokiais klinikiniais simptomais. Paciento skundai paprastai būna nespecifiški: pilnumo pojūtis dešinėje pašonėje ir po krūtine, bendras silpnumas, nuovargio jausmas, kartais – apetito stoka, raumenų, sąnarių skausmai, odos niežėjimas.Tik atitinkamai ištyrus , diagnozuojama lėtinė kepenų liga.Dažniausiai kepenų pažeidimas vystosi palaipsniui. Išskiriamos trys lėtinio kepenų pažeidimo formos:
-
kepenų suriebėjimas – steatozė;
-
Kepenų uždegimas - hepatitas
-
kepenų surandėjimas - cirozė
Steatozę gali sukelti alkoholis, nutukimas, cholesterolio padidėjimas, gretutinės ligos, pvz., cukrinis diabetas. Hepatitą sukelia virusai, alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Steatozės ir hepatito sukelti pokyčiai kepenyse yra grįžtami , todėl šiose stadijose labai svarbus laiku pradėtas ir adekvatus gydymas. Būtina visiškai atsisakyti alkoholio, laikytis nurodytos dietos, vartoti specialisto paskirtus vaistus.
Steatozės ir lėtinio hepatito (ypač alkoholinio ir medikamentinio) gydymui vartojami kepenų ląsteles apsaugantys vaistai, kurie veikia antioksiduojančiai, mažina uždegimą, randėjimą (fibrozę), skatina tulžies išsiskyrimą, padeda nukenksminti žarnyne susidariusias kenksmingas medžiagas, be to, efektyvūs gydant toksinius hepatitus (alkoholinius, medikamentinius ir kt.). Gydymo pasekoje gerėja bendra ligonio būklė, savijauta, mažėja virškinimo sutrikimai, normalizuojasi kepenų funkcijos tyrimų rodikliai.
Steatozės ir hepatito pokyčiai kepenyse grįžtami. Tuo tarpu sergant kepenų ciroze, kepenų ląstelės suyra, jų vietoje vystosi jungiamasis audinys, kepenys surandėja, atsinaujinusios ląstelės išsidėsto netvarkingai. Šie pokyčiai sutrikdo kepenų kraujotaką, funkciją, vystosi kepenų cirozės komplikacijos: sutrinka smegenų veikla (encefalopatija), renkasi skystis pilvo ertmėje (ascitas), gali kraujuoti iš virškinamojo trakto. Šioje stadijoje skiriamas tik medikamentinis kepenų cirozės komplikacijų gydymas, jis dažnai mažai efektyvus, ir neretai gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga kepenų persodinimo operacija.
