Nugaros skausmais bent kartą gyvenime pasiskundžia net 80% žmonių. Tų skausmų priežastys gali būti labai įvairios, todėl itin svarbu jas tiksliai nustatyti ir parinkti reikalingą gydymą. Dėl nugaros skausmų pacientus konsultuoja bendros praktikos gydytojai, terapeutai, ortopedai, neurologai, neurochirurgai. Kartais prireikia ir ginekologų bei urologų pagalbos. Labai svarbu laiku diagnozuoti stuburo išvaržas, auglius ir daugelį kitų būklių, reikalaujančių neatidėliotino gydymo, todėl džiaugiamės, galėdami į mūsų kliniką besikreipiančius, nugaros skausmus kenčiančius, pacientus nukreipti čia dirbančių specialistų konsultacijoms.

Mūsų klinokoje pacientus reguliariai konsultuoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir taumatologijos centro Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriaus vadovas, med. m. dr., gydytojas ortopedas-traumatologas Igoris Šatkauskas.

Taip pat klinikoje dirba net du aukštos kvalifikacijos, turintys solidžią darbo patirtį, neurochirurgai: gydytojai Virginijus Janušonis ir Juozas Tvaskus (Respublikinė Panevėžio ligoninė).

Vaikus ir jaunuolius (iki 18 metų) konsultuoja gydytoja vaikų chirurgė-ortopedė Vitalė Bružienė.

"Atsidavimo savo darbui nesuvaidinsi..." Šiais ir kitais šiltais žodžiais pacientai kalba apie juos gydžiusį Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoją, medicinos mokslų daktarą IGORĮ ŠATKAUSKĄ. Kalbamės su šiuo gydytoju apie pasirinktos profesijos iššūkius ir kasdienį darbą.

Užsienio ligoninių kvietimu gydėte sunkius pacientus Kambodžoje, Mongolijoje, Nepale ir Kenijoje. Kas lėmė apsisprendimą vykti į šias šalis, - ar tik egzotikos paieška?

Kartu su savo kolegomis keliavome į šias skurdžias valstybes dėl kelių priežasčių: noro padėti to prašančioms ligoninėms, siekio užmegzti ryšius, skaityti paskaitas, mokyti vietinį ligoninės personalą ir tokiu būdu pakelti jų kvalifikaciją, palikti tam tikrą įdirbį ir užtikrinti mūsų veiklos tęstinumą. Be to, ir aš pats grįžau kupinas naujų įspūdžių ir patirties, kadangi tokių sudėtingų traumų ir sunkių komplikacijų Europoje nėra tekę matyti ir gydyti.

O su kokiomis sveikatos problemomis į jus dažniausiai kreipiasi pacientai Lietuvoje?

Kadangi vadovauju Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriui, kasdien bendrauju ir gydau įvairias stuburo, dubens traumas patyrusius ar dėl įvairių priežasčių nugaros, sąnarių skausmus kenčiančius pacientus.

Kaip manote, kodėl vos ne kas antrą ar trečią žmogų vargina nugaros ar sąnarių skausmai? Ar vien todėl, kad žmonės per mažai juda?

Taip, šiuolaikiniame gyvenime mažo fizinio aktyvumo problema išties egzistuoja, tačiau jokiu būdu negaliu sutikti, kad tai yra vienintelė sąnarių skausmų priežastis. Dažnai tenka matyti ir dėl per didelių arba – dar svarbiau - dėl netinkamai parinktų ir konkrečiam žmogui netinkamai dozuotų fizinių krūvių pažeistus sąnarius ir stuburą. Be to, egzistuoja visa eilė susirgimų (reumatas, podagra ir kt.), kurie neišvengiamai daugiau ar mažiau pažeidžia sąnarius. Taigi, sąnarių skausmų priežastys gali būti gana įvairios .

Kodėl, jūsų nuomone, šiandieninė medicina nepajėgi išspręsti tokių, atrodo, kasdieninių problemų, kaip sąnarių ar stuburo kremzlių degeneracija (susidėvėjimas), lėtiniai uždegimai ir pan.?

Todėl, kad tai anaiptol ne vien tik medicinos sritis. Sąnarių susidėvėjimą bei įvairias jų ligas didžiąja dalimi lemia socialiniai faktoriai, gyvenimo būdo įpročiai ir – labai svarbu!- paties žmogaus požiūris į savo sveikatą, t.y., kiek jis pats stengiasi būti sveiku, kiek domisi savo kūnu ir juo rūpinasi. O gydytojai gydo tik pasekmes.

Įprasta situacija kai žmogus nebegali ar nebenori gerti daugiau nuskausminančių vaistų, o, sakykim, nugaros skausmai vargina jį mėnesiais ar net metais. Ar chirurginis gydymas yra vienintelė išeitis?

Atsakyti galėčiau tik aptariant konkretų atveją - visiems bendrų taisyklių nėra, tačiau neretai labai žymiai gali padėti kvalifikuotų kineziterapeutų bei masažuotųjų individualiai parinktos procedūros. Taip pat neretai sėkmingai skausmus nuraminame į skausmingas sritis suleisdami ilgo veikimo vaistus. Tačiau visi gydymo metodai gali būti svarstomi tik aptariant konkretų pacientą, nes, kas tinka vienam, gali visiškai netikti, arba net padaryti žalą kitam.

Ko palinkėtumėt, arba, ką svarbaus norėtumėt pasakyti laikraščio skaitytojams?

Palinkėčiau gyvenimo be skausmų, o kad tai įvyktų, svarbiausia, rūpintis savimi ir, pajutus kokius nors negalavimus, neaptarinėti jų su draugais ar kaimynais, o laiku suskubti pas gydytoją.

Geras trečdalis sulaukusių pusamžiaus ir beveik du trečdaliai vyresnio amžiaus žmonių žino, kas yra nugaros skausmai. Tų skausmų priežastys - pačios įvairiausios. Labai dažna priežastis - nuolatinis giliųjų nugaros raumenų ir raiščių pertempimas dėl nugaros raumenų nusilpimo, per sunkaus fizinio darbo, netaisyklingai atliekamų sporto treniruočių, viršsvorio, pervargimo ar streso. Kita taip pat dažna priežastis - stuburo  degeneracija - stuburo kremzlinių struktūrų susidėvėjimas, nykimas, netaisyklingo biomechaninio apkrovimo, traumos ar ligų pasekmės. Retesnės priežastys - stuburo gerybiniai bei piktybiniai augliai, jų metastazai bei visa eilė vidaus organų ligų, kuriomis sergant stuburas nepažeidžiamas, tačiau skausmas jaučiamas būtent nugaroje.

Pirmas žingsnis, atsiradus nugaros skausmams, yra nustatyti tikslią to skausmo priežastį. Jei skausmas atsirado labai staiga, dažniausiai- nepatogaus judesio metu, ir išplito į koją, jei sutriko kokioje tai srityje (dažniausiai- pėdoje) jutimai ir jėga, būtina į gydytoją kreiptis nedelsiant, nes delsimas gali kainuoti užspausto nervo praradimą, t.y. jo įnervuojamos dalies negrįžtamus funkcijos sutrikimus (kojos paralyžių, šlapinimosi bei lytinės potencijos ir kt. problemas)

Jei skausmas atsirado palaipsniui, arba jei jo nelydi aukščiau minėti sutrikimai, galima pabandyti palaukti - galbūt, pagulėjus, pailsėjus, arba atsargiai atlikus tempimo pratimus, jie praeis savaime. Jei nepraeina arba kartojasi, būtina gydytojo konsultacija. Labai daug informacijos dažnai suteikia profesionali paciento apžiūra bei stuburo rentgeno nuotraukų įvertinimas, tačiau neretai prireikia ir įvairių kitų tyrimų.

Gydymas labai įvairus. Didžiajai daliai pacientų užtenka paprasčiausių reabilitacijos priemonių: individualiai parinktų ir reguliariai atliekamų mankštos pratimų, masažų, fizioterapijos. Kai kuriais atvejais būtina kurį laiką dėvėti specialius įtvarus. Tačiau daliai pacientų šios priemonės negali padėti, arba yra net žalingos, galinčios sukelti rimtas komplikacijas (stuburo smegenų ar nervų suspaudimą ir paralyžius)., todėl savarankiškas ar draugų rekomenduotas gydymas visiškai nepatartinas. Daliai pacientų chirurginis gydymas yra neišvengiamas, nors jis irgi turi būti parenkamas labai profesionaliai ir atsakingai.

Ką daryti, jei indikacijų operacijai nėra, tačiau, nežiūrint atkaklaus reabilitacinio ar medikamentinio gydymo, skausmai vis tiek nenustoja kamavę, didina visų nugaros raumenų įtampa, trukdo darbui ir poilsiui ir tuo būdu nuolat blogina gyvenimo kokybę? Visų pirma būtina tiksli skausmo priežasties lokalizacija. Tai atlikus, taikomos vietinės nuskausminimo priemonės (tam tikrų vaistų injekcijos, ilgalaikiai blokai ir kt.)

Nugaros skausmus tiria ir gydo įvairių sričių gydytojai. Kadangi ši problema dabartinėje visuomenėje yra labai aktuali, neretai gydytojams tenka savo žinias ir mokymąsi sukoncentruoti būtent šioje srityje. Rimtus mokslinius tyrimus šioje srityje yra atlikęs  Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriaus vadovas, med. m. dr. Igoris Šatkauskas, savo žinias tobulinęs ne vienoje Europos šalyje, o pacientų, kuriems jis teikia pagalbą, geografija tęsiasi toli už Europos žemyno. Džiaugiamės, kad jis sutiko bendradarbiauti su mumis, sudarydamas puikias galimybes pasikonsultuoti ir išbandyti šiuolaikiškus gydymo metodus tiems, kuriuos tebevargina nugaros skausmai.

Dėl ko tiek jauniems, tiek pagyvenusiems kartais, o kai kuriems, deja, dažnai ar net nuolat skauda nugarą? Priežasčių būna labai daug: mokyklinukams dažniausiai skauda dėl nuovargio, kaulų-raumenų sistemos vystymosi sutrikimų, įtampos ir pan., suaugusiems – dėl raumenų silpnumo, stuburo kremzlinio audinio susidėvėjimo, įvairios kilmės tarpslankstelinių sąnarių, nervinių šaknelių bei diskų uždegimų, diskų suplyšimo, slankstelių paslydimo iš savo įprastinės vietos, dėl dubens ar klubo sąnarių problemų, vidaus organų ligų ir t.t. Žmonės kenčia. Kartais pasimankština, pasinaudoja masažuotojo paslaugomis, panaudoja nuskausminančius tepalus, išgeria vieną kitą tabletę ir gyvena toliau. Būna, kad nugaros skausmai nebepasikartoja. Bet neretai atsitinka ir taip, kad skausmai lyg ir nebe taip kankina, tačiau vis dažniau einant užkliūva pėda, ne tik dieną, bet ir naktimis ima varginti kojų tirpimai, maudimai, mėšlungiai. Kartais ir visa tai praeina, tik nebepavyksta pakelti aukštyn kojos pirštų ar visos pėdos, pavaikščioti ant kulnų. O tai byloja apie jau išsivysčiusį kai kurių nervų ir raumenų paralyžių dėl, tikriausiai, jau toli pažengusios stuburo ligos: disko išvaržos, auglio ar kokio nors kito proceso, kuris negailestingai pažeidė atitinkamą stuburo fragmentą. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, požymiai gali būti ir kitokie: šlapinimosi sutrikimai, lytinės potencijos problemos, tarpvietės ar šlaunų vidinių paviršių jutimų sutrikimai. Atsiradus minėtiems simptomams ir laiku nenustačius tikslios priežasties bei nepritaikius reikalingo – priežastinio, o ne simptominio – gydymo, neretai pacientui tenka susitaikyti su likimu, nes atgaivinti išnykusius jutimus ar raumenų jėga anaiptol nebe visada ir įmanoma.

Apžiūrėję nugaros skausmais besiskundžiančius pacientus ir įvertinę rentgenogramas (arba tomogramas, magnetinio rezonanso tyrimų išvadas ir pan.), gydytojai dažnai neskuba skirti vaistų, o tik pataria pacientams rimtai ir reguliariai užsiimti gydomąja mankšta , masažais, fizioterapija ir kitais „nerimtais“ dalykais. Rašau „nerimtais“ kabutėse todėl, kad tos procedūros gydytojams atrodo pakankamai rimtomis, ir yra būtent tai, kas tuo metu gali išgelbėti pacientą nuo gręsiančių didelių sveikatos sutrikimų ateityje, o pacientai dažnai į tai numoja ranka pasidžiaugę, kad gydytojas nieko tokio nerado, o tai reiškia – galima kolkas ir nesigydyti, arba, užėjus skausmui, nuryti vieną kitą tabletę. Juk žymiai smagiau ilgus vėlyvo rudens vakarus praleisti minkštasuolyje prieš televizorių negu sporto salėje.

Dabar – nugaros skausmų metas, nes atvėsus orams, pablogėja kraujotaka, paūmėja uždegimai, ne vienam jau prisidėjo ir kilogramas kitas viršsvorio. Be to, gana patogus laikas ir gydytis, nes jau baigti sodų ir daržų darbai, mažiau traukia įvairi aktyvi veikla gamtoje ir pan. Užtenka kęsti nugaros skausmus. Metas – pas gydytojus!

Po operacijos ligoniui tikslingas  reabilitacinis gydymas, rekomenduojama nešioti juosmeninį įtvarą, vengti staigių judesių ir sunkių fizinių krūvių.