Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 [email protected]

Stipriausi Lietuvoje darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymasIšskleisti

Nugaros skausmai

Nugaros skausmais bent kartą gyvenime pasiskundžia net 80% žmonių. Tų skausmų priežastys gali būti labai įvairios, todėl itin svarbu jas tiksliai nustatyti ir parinkti reikalingą gydymą. Dėl nugaros skausmų pacientus konsultuoja bendros praktikos gydytojai, terapeutai, ortopedai, neurologai, neurochirurgai. Kartais prireikia ir ginekologų bei urologų pagalbos. Labai svarbu laiku diagnozuoti stuburo išvaržas, auglius ir daugelį kitų būklių, reikalaujančių neatidėliotino gydymo, todėl džiaugiamės, galėdami į mūsų kliniką besikreipiančius, nugaros skausmus kenčiančius, pacientus nukreipti čia dirbančių specialistų konsultacijoms.

Mūsų klinokoje pacientus reguliariai konsultuoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir taumatologijos centro Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriaus vadovas, med. m. dr., gydytojas ortopedas-traumatologas Igoris Šatkauskas.

Taip pat klinikoje dirba net du aukštos kvalifikacijos, turintys solidžią darbo patirtį, neurochirurgai: gydytojai Virginijus Janušonis ir Juozas Tvaskus (Respublikinė Panevėžio ligoninė).

Vaikus ir jaunuolius (iki 18 metų) konsultuoja gydytoja vaikų chirurgė-ortopedė Vitalė Bružienė.

„ATSIDAVIMO SAVO DARBUI NESUVAIDINSI…“

Autorius: Vitalė Bružienė

"Atsidavimo savo darbui nesuvaidinsi..." Šiais ir kitais šiltais žodžiais pacientai kalba apie juos gydžiusį Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoją, medicinos mokslų daktarą IGORĮ ŠATKAUSKĄ. Kalbamės su šiuo gydytoju apie pasirinktos profesijos iššūkius ir kasdienį darbą.

Užsienio ligoninių kvietimu gydėte sunkius pacientus Kambodžoje, Mongolijoje, Nepale ir Kenijoje. Kas lėmė apsisprendimą vykti į šias šalis, - ar tik egzotikos paieška?

Kartu su savo kolegomis keliavome į šias skurdžias valstybes dėl kelių priežasčių: noro padėti to prašančioms ligoninėms, siekio užmegzti ryšius, skaityti paskaitas, mokyti vietinį ligoninės personalą ir tokiu būdu pakelti jų kvalifikaciją, palikti tam tikrą įdirbį ir užtikrinti mūsų veiklos tęstinumą. Be to, ir aš pats grįžau kupinas naujų įspūdžių ir patirties, kadangi tokių sudėtingų traumų ir sunkių komplikacijų Europoje nėra tekę matyti ir gydyti.

O su kokiomis sveikatos problemomis į jus dažniausiai kreipiasi pacientai Lietuvoje?

Kadangi vadovauju Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriui, kasdien bendrauju ir gydau įvairias stuburo, dubens traumas patyrusius ar dėl įvairių priežasčių nugaros, sąnarių skausmus kenčiančius pacientus.

Kaip manote, kodėl vos ne kas antrą ar trečią žmogų vargina nugaros ar sąnarių skausmai? Ar vien todėl, kad žmonės per mažai juda?

Taip, šiuolaikiniame gyvenime mažo fizinio aktyvumo problema išties egzistuoja, tačiau jokiu būdu negaliu sutikti, kad tai yra vienintelė sąnarių skausmų priežastis. Dažnai tenka matyti ir dėl per didelių arba – dar svarbiau - dėl netinkamai parinktų ir konkrečiam žmogui netinkamai dozuotų fizinių krūvių pažeistus sąnarius ir stuburą. Be to, egzistuoja visa eilė susirgimų (reumatas, podagra ir kt.), kurie neišvengiamai daugiau ar mažiau pažeidžia sąnarius. Taigi, sąnarių skausmų priežastys gali būti gana įvairios .

Kodėl, jūsų nuomone, šiandieninė medicina nepajėgi išspręsti tokių, atrodo, kasdieninių problemų, kaip sąnarių ar stuburo kremzlių degeneracija (susidėvėjimas), lėtiniai uždegimai ir pan.?

Todėl, kad tai anaiptol ne vien tik medicinos sritis. Sąnarių susidėvėjimą bei įvairias jų ligas didžiąja dalimi lemia socialiniai faktoriai, gyvenimo būdo įpročiai ir – labai svarbu!- paties žmogaus požiūris į savo sveikatą, t.y., kiek jis pats stengiasi būti sveiku, kiek domisi savo kūnu ir juo rūpinasi. O gydytojai gydo tik pasekmes.

Įprasta situacija kai žmogus nebegali ar nebenori gerti daugiau nuskausminančių vaistų, o, sakykim, nugaros skausmai vargina jį mėnesiais ar net metais. Ar chirurginis gydymas yra vienintelė išeitis?

Atsakyti galėčiau tik aptariant konkretų atveją - visiems bendrų taisyklių nėra, tačiau neretai labai žymiai gali padėti kvalifikuotų kineziterapeutų bei masažuotųjų individualiai parinktos procedūros. Taip pat neretai sėkmingai skausmus nuraminame į skausmingas sritis suleisdami ilgo veikimo vaistus. Tačiau visi gydymo metodai gali būti svarstomi tik aptariant konkretų pacientą, nes, kas tinka vienam, gali visiškai netikti, arba net padaryti žalą kitam.

Ko palinkėtumėt, arba, ką svarbaus norėtumėt pasakyti laikraščio skaitytojams?

Palinkėčiau gyvenimo be skausmų, o kad tai įvyktų, svarbiausia, rūpintis savimi ir, pajutus kokius nors negalavimus, neaptarinėti jų su draugais ar kaimynais, o laiku suskubti pas gydytoją.

Ką daryti jei skauda nugarą?

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Geras trečdalis sulaukusių pusamžiaus ir beveik du trečdaliai vyresnio amžiaus žmonių žino, kas yra nugaros skausmai. Tų skausmų priežastys - pačios įvairiausios. Labai dažna priežastis - nuolatinis giliųjų nugaros raumenų ir raiščių pertempimas dėl nugaros raumenų nusilpimo, per sunkaus fizinio darbo, netaisyklingai atliekamų sporto treniruočių, viršsvorio, pervargimo ar streso. Kita taip pat dažna priežastis - stuburo  degeneracija - stuburo kremzlinių struktūrų susidėvėjimas, nykimas, netaisyklingo biomechaninio apkrovimo, traumos ar ligų pasekmės. Retesnės priežastys - stuburo gerybiniai bei piktybiniai augliai, jų metastazai bei visa eilė vidaus organų ligų, kuriomis sergant stuburas nepažeidžiamas, tačiau skausmas jaučiamas būtent nugaroje.

Pirmas žingsnis, atsiradus nugaros skausmams, yra nustatyti tikslią to skausmo priežastį. Jei skausmas atsirado labai staiga, dažniausiai- nepatogaus judesio metu, ir išplito į koją, jei sutriko kokioje tai srityje (dažniausiai- pėdoje) jutimai ir jėga, būtina į gydytoją kreiptis nedelsiant, nes delsimas gali kainuoti užspausto nervo praradimą, t.y. jo įnervuojamos dalies negrįžtamus funkcijos sutrikimus (kojos paralyžių, šlapinimosi bei lytinės potencijos ir kt. problemas)

Jei skausmas atsirado palaipsniui, arba jei jo nelydi aukščiau minėti sutrikimai, galima pabandyti palaukti - galbūt, pagulėjus, pailsėjus, arba atsargiai atlikus tempimo pratimus, jie praeis savaime. Jei nepraeina arba kartojasi, būtina gydytojo konsultacija. Labai daug informacijos dažnai suteikia profesionali paciento apžiūra bei stuburo rentgeno nuotraukų įvertinimas, tačiau neretai prireikia ir įvairių kitų tyrimų.

Gydymas labai įvairus. Didžiajai daliai pacientų užtenka paprasčiausių reabilitacijos priemonių: individualiai parinktų ir reguliariai atliekamų mankštos pratimų, masažų, fizioterapijos. Kai kuriais atvejais būtina kurį laiką dėvėti specialius įtvarus. Tačiau daliai pacientų šios priemonės negali padėti, arba yra net žalingos, galinčios sukelti rimtas komplikacijas (stuburo smegenų ar nervų suspaudimą ir paralyžius)., todėl savarankiškas ar draugų rekomenduotas gydymas visiškai nepatartinas. Daliai pacientų chirurginis gydymas yra neišvengiamas, nors jis irgi turi būti parenkamas labai profesionaliai ir atsakingai.

Ką daryti, jei indikacijų operacijai nėra, tačiau, nežiūrint atkaklaus reabilitacinio ar medikamentinio gydymo, skausmai vis tiek nenustoja kamavę, didina visų nugaros raumenų įtampa, trukdo darbui ir poilsiui ir tuo būdu nuolat blogina gyvenimo kokybę? Visų pirma būtina tiksli skausmo priežasties lokalizacija. Tai atlikus, taikomos vietinės nuskausminimo priemonės (tam tikrų vaistų injekcijos, ilgalaikiai blokai ir kt.)

Nugaros skausmus tiria ir gydo įvairių sričių gydytojai. Kadangi ši problema dabartinėje visuomenėje yra labai aktuali, neretai gydytojams tenka savo žinias ir mokymąsi sukoncentruoti būtent šioje srityje. Rimtus mokslinius tyrimus šioje srityje yra atlikęs  Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriaus vadovas, med. m. dr. Igoris Šatkauskas, savo žinias tobulinęs ne vienoje Europos šalyje, o pacientų, kuriems jis teikia pagalbą, geografija tęsiasi toli už Europos žemyno. Džiaugiamės, kad jis sutiko bendradarbiauti su mumis, sudarydamas puikias galimybes pasikonsultuoti ir išbandyti šiuolaikiškus gydymo metodus tiems, kuriuos tebevargina nugaros skausmai.

UŽTENKA KĘSTI NUGAROS SKAUSMUS!

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Dėl ko tiek jauniems, tiek pagyvenusiems kartais, o kai kuriems, deja, dažnai ar net nuolat skauda nugarą? Priežasčių būna labai daug: mokyklinukams dažniausiai skauda dėl nuovargio, kaulų-raumenų sistemos vystymosi sutrikimų, įtampos ir pan., suaugusiems – dėl raumenų silpnumo, stuburo kremzlinio audinio susidėvėjimo, įvairios kilmės tarpslankstelinių sąnarių, nervinių šaknelių bei diskų uždegimų, diskų suplyšimo, slankstelių paslydimo iš savo įprastinės vietos, dėl dubens ar klubo sąnarių problemų, vidaus organų ligų ir t.t. Žmonės kenčia. Kartais pasimankština, pasinaudoja masažuotojo paslaugomis, panaudoja nuskausminančius tepalus, išgeria vieną kitą tabletę ir gyvena toliau. Būna, kad nugaros skausmai nebepasikartoja. Bet neretai atsitinka ir taip, kad skausmai lyg ir nebe taip kankina, tačiau vis dažniau einant užkliūva pėda, ne tik dieną, bet ir naktimis ima varginti kojų tirpimai, maudimai, mėšlungiai. Kartais ir visa tai praeina, tik nebepavyksta pakelti aukštyn kojos pirštų ar visos pėdos, pavaikščioti ant kulnų. O tai byloja apie jau išsivysčiusį kai kurių nervų ir raumenų paralyžių dėl, tikriausiai, jau toli pažengusios stuburo ligos: disko išvaržos, auglio ar kokio nors kito proceso, kuris negailestingai pažeidė atitinkamą stuburo fragmentą. Priklausomai nuo pažeidimo vietos, požymiai gali būti ir kitokie: šlapinimosi sutrikimai, lytinės potencijos problemos, tarpvietės ar šlaunų vidinių paviršių jutimų sutrikimai. Atsiradus minėtiems simptomams ir laiku nenustačius tikslios priežasties bei nepritaikius reikalingo – priežastinio, o ne simptominio – gydymo, neretai pacientui tenka susitaikyti su likimu, nes atgaivinti išnykusius jutimus ar raumenų jėga anaiptol nebe visada ir įmanoma.

Apžiūrėję nugaros skausmais besiskundžiančius pacientus ir įvertinę rentgenogramas (arba tomogramas, magnetinio rezonanso tyrimų išvadas ir pan.), gydytojai dažnai neskuba skirti vaistų, o tik pataria pacientams rimtai ir reguliariai užsiimti gydomąja mankšta , masažais, fizioterapija ir kitais „nerimtais“ dalykais. Rašau „nerimtais“ kabutėse todėl, kad tos procedūros gydytojams atrodo pakankamai rimtomis, ir yra būtent tai, kas tuo metu gali išgelbėti pacientą nuo gręsiančių didelių sveikatos sutrikimų ateityje, o pacientai dažnai į tai numoja ranka pasidžiaugę, kad gydytojas nieko tokio nerado, o tai reiškia – galima kolkas ir nesigydyti, arba, užėjus skausmui, nuryti vieną kitą tabletę. Juk žymiai smagiau ilgus vėlyvo rudens vakarus praleisti minkštasuolyje prieš televizorių negu sporto salėje.

Dabar – nugaros skausmų metas, nes atvėsus orams, pablogėja kraujotaka, paūmėja uždegimai, ne vienam jau prisidėjo ir kilogramas kitas viršsvorio. Be to, gana patogus laikas ir gydytis, nes jau baigti sodų ir daržų darbai, mažiau traukia įvairi aktyvi veikla gamtoje ir pan. Užtenka kęsti nugaros skausmus. Metas – pas gydytojus!

Gydykime skaudančias nugaras

Autorius: Juozas Tvaskus, gydytojas
Kodėl skauda nugarą ir ar įmanoma šių skausmų išvengti ?
                      Bene dažniausia skausmų priežastis yra degeneracinė stuburo liga. Degeneracija – susidėvėjimas, nykimas. Kas ir kodėl susidėvi ? Stuburas sudarytas iš slankstelių, kuriuos tarpusavyje jungia sąnariaiir tarpslanksteliniai diskai. Netaisyklingai arba tiesiog per daug apkraunant stuburą visų pirma ir pradeda susidėvėti būtent šios struktūros – kremzlės, kurios dengia sąnarinius paviršius bei diskai, kurie ilgainiui sutrūkinėja ir ima veržtis išorėn arba į  stuburo kanalą, kuriuo tęsiasi stuburo smegenys ir iš jų į viso kūno raumenis išeinantys nervai.Skausmas, plintantis iš juosmens į sėdmenis, šlaunį, blauzdą ar pėdą – dažniausiai yra spaudžiamo nervo šauksmas. Šiuolaikinė farmacijos pramonė siūlo įvairių medikamentų, kuriais kartais gana sėkmingai galima tą skausmą nuslopinti, tačiau tai neatlaisvina nervo nuo spaudimo. Palaipsniui nervas pradeda nebeatlikti savo darbo – siųsti reikiamų signalų į skeleto raumenis arba priimti impulsus ateinančius iš tų raumenų bei atitinkamų odos zonų. To pasekoje ima trikti jutimai (pvz. užtirpsta kojų pirštai, blauzda ir pan.), silpsta raumenų jėga iki pilno raumenų paralyžiaus. Jei užspaudžiami nervai, įnervuojantys šlapimo pūslę bei lytinius organus, ima trikti jų veikla: vystosi šlapimo nelaikymas bei lytinė negalia. Tokiais atvejais gelbsti tik chirurginė operacija – spaudžiamų nervų ar stuburo smegenų išlaisvinimas.
 Nervus užspausti gali ir slankstelių paslydimas vienas kito atžvilgiu, kas dažniausiai įvyksta suplyšus diskams.
      Kodėl susidėvi minėtos struktūros? Ar dėl to kaltas sunkus fizinis darbas, pernelyg aktyvus sportas? Kartais – taip, tačiau dažnai būna priešingai: juosmens skausmai greičiausiai  „prigriebia“ fiziškai neaktyvius žmones, turinčius blogai išvystytą raumenyną, atsipalaidavusį pilvuką ir ilgai sėdinčius prie rašomojo stalo. O sėdint gana sunkiai apkraunama stuburo juosmeninė dalis, vystosi veninė stazė, blogėja kraujotaka, o tuo pačiu ir stuburo struktūrų mityba. Tokiems žmonėms užtenka nepatogaus kryptelėjimo, ir nervas ima „šauktis pagalbos“.
     Atkaklius, nepraeinančius, pamažu progresuojančius skausmus ir juos lydinčius raumenų nusilpimus gali sukelti įvairūs stuburo augliai – tiek pirminiai, tiek metastaziniai (išsisėjus kitose vietose augantiems augliams). Kiek kitokios kilmės būna rytinis ar dieninis nugaros sustingimas žmonėms, nemėgstantiems mankštų, gyvenantiems itin įtemptai, lydimiems įvairių stresų, arba sergantiems depresija. Tai raumenų įtampos skausmai. Jie paprastai nesunkiai pasiduoda gydymui mankštomis, masažais ir – būtinai – vienaip ar kitaip šalinant tą įtampą sukėlusias priežastis.
     Gana stiprius, tačiau paprastai tik į artimą aplinką plintančius stuburo skausmus, intensyvėjančius bet kokių judesių metu, sukelia reumatinės kilmės stuburo sąnarių uždegimai. Tokiais atvejais įprastinės mankštos negelbsti, o dažnai – priešingai – padėtį blogina.
Norint žmogui padėti, būtina tiksli skausmų kilmės diagnostika. Tačiau kai kurias taisykles pravartu žinoti visiems.
1.      Atsibudus rytą reikėtų pirmiausia gerai pasirąžyti, pasitempti, pasilankstyti ir tik po to imtis aktyvesnės veiklos.
2.       Plaukimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas – stuburui tik į naudą. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – ne. Todėl, jei jūsų darbas verčia tai daryti, bent jau kas valandą-dvi  neužmirškite pavaikščioti, minutę kitą pasimankštinti, padaryti keletą pritupimų. Be to, būtinai pasirinkite jums patogią kėdę, kurios atrama padėtų prilaikyti jūsų nugarą.
3.      Išmokite kelti ir nešti sunkius daiktus. Niekada nesilenkite jų paimti tiesiomis kojomis. Kojas reikėtų pražergti, o nugarą laikyti kuo tiesesnę ir siekiant daiktų reikėtų pritūpti o ne lenktis. Nešti sunkius daiktus taip pat reikėtų laikant kuo arčiau savęs, eiti kiek sulenktomis kojomis.
4.      Neužmirškite nugaros masažų. Tai puiki profilaktinė priemonė, neabejotinai suaktyvinanti kraujotaką stubure.
5.      Nutarę pradėti sportuoti po ilgesnės pertraukos, pirmiausia užsiimkite bendra mankšta, raumenų (ypač nugaros , liemens ir pilvo) tempimo ir stiprinimo pratimais ir tik po to išbėkite į krepšinio ar futbolo aikštę.
6.      Jeigu jums nugarą skaudena dažnai, jei skausmas iš nugaros plinta žemyn ir – ypač- jei kartais aptirpsta pėda ar blauzda, delsti jau nebereikėtų. Gydytojo konsultacija būtina jau dabar. Kuo ankstesnė diagnostika, tuo sėkmingesnis gydymas. Išsivysčius rimtiems nervų pažeidimams, prognozė visada abejotina.

Stuburo diskų išvaržos

Autorius: Virginijus Janušonis, gydytojas
Diskai atlieka stuburo amortizatorių vaidmenį. Dažniausia diskus pažeidžia degeneracinė liga, kurios priežastys iki šiol nėra aiškiai nustatytos. Degeneraciniams pakitimams atsirasti įtakos turi hormonų apykaitos sutrikimai, stuburo traumos, per didelis fizinis apkrovimas, raiščių, kurie supa stuburą iš visų pusių, silpnumas, diskų augimo ir vystymosi defektai, senatviniai pakitimai dėl kraujotakos pablogėjimo ir kt. Diskas netenka vandens, praranda elastingumą, fibrozinio audinio skaidulos įtrūksta, atsiranda plyšių, į kuriuos ima veržtis minkštiminio branduolio masės. Diskas išsiplečia į šonus  susiaurindamas stuburo kanalą, spausdamas jame esančias nervines struktūras ir tuo pačiu pakeičia stuburo  sąnarių   apkrovimą, o  tai paskatina ir šių sąnarių susidėvėjimą, trikdo jų funkciją.
            Disko masės dirgina raiščius, o tai provokuoja osteofitų (druskų sankaupų) formavimąsi. Progresuojant fibrozinio žiedo skaidulų pažeidimui, minkštiminis branduolys gali išsiveržti į stuburo kanalą ir sukelti nervinių šaknelių pažeidimą. Priklausomai nuo stuburo išvaržos dydžio ir stuburo kanalo susiaurėjimo laipsnio, pažeidžiama viena arba kelios nervinės šaknelės, dėl ko  tų šaknelių įnervuojamose srityse pacientas ima jausti negalavimus- nuo nežymių tirpimų, paskaudenimų iki labai stiprių skausmų, jutimų išnykimo ar net visiško atitinkamų raumenų paralyžiaus.
            Kartais degeneravusio disko dalis pilnai atplyšta nuo disko ir įstringa stuburo kanale.
            Pagrindinis disko išvaržos simptomas- skausmas. Skausmai gali būti silpni, vidutiniški ir dideli. Silpni skausmai būna maudžiantys, atsiranda fizinio krūvio metu, atliekant staigius judesius. Vidutiniai skausmai jaučiami ir ramybės būsenoje, bet tam tikrose kūno  padėtyse sumažėja. Didieji skausmai būna nuolat,nemažėja net ramybėje, o judesio metu tampa ypač stipriais.
                     Paprastai skauda juosmenį, skausmai plinta į vieną arba į abi kojas. Klinika priklauso nuo išvaržos lokalizacijos ir nervinės šaknelės pažeidimo.
            Diagnozė nustatoma remiantis ligonio nusiskundimais, anamneze, ligonio apžiūros bei klinikinių tyrimų duomenimis. Pagrindiniai klinikiniai tyrimai atliekami naudojant rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą.
            Priklausomai nuo išvaržos dydžio, jos lokalizacijos ir klinikinės išraiškos skiriamas gydymas vaistais arba operacija. Gydymas skirtingas ūmioje ir lėtinėje stadijoje. Ūmioje stadijoje būtinas gulimas rėžimas, skiriami ligoniui analgetikai, priešuždegiminiai nesteroidiniai preparatai bei kiti vaistai. Sumažėjus skausmams arba jiems išnykus ligonis gali pradėti vaikščioti.Labai svarbu kvalifikuotai parinkti fizioterapines priemones, masažus.  Jeigu taikant gydymą medikamentais skausmai juosmenyje ir kojoje (arba kojose)neišnyksta, ligoniui būtina atlikti stuburo kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą ir tada sprendžiama, ar būtina atlikti chirurginę operaciją – disko išvaržos pašalinimą. Chirurginis gydymas yra būtinas, jeigu tarpslankstelinio disko išvarža užspaudžia šaknelių spinalinę arteriją, sutrinka nugaros smegenų kraujotaka, pažeidžiama kojų motorika,sutrikdoma dubens organų funkcija.

Po operacijos ligoniui tikslingas  reabilitacinis gydymas, rekomenduojama nešioti juosmeninį įtvarą, vengti staigių judesių ir sunkių fizinių krūvių.

Liumbalinė stenozė – kas tai?

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Liumbalinė stenozė dažniausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Nugaros juosmens dalies skausmai, atsirandantys ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus ir greitai praeinantys arba bent sumažėjantys atsigulus (ypač – ant šono, sulenktomis kojomis) - požymiai, leidžiantys rimtai įtarti, kad jūs turite liumbalinę stenozę – stuburo kanalo susiaurėjimą juosmens dalyje.
Anatomija
Stuburo kanalas – ertmė, nusitęsianti per visą stuburo ilgį nuo pat kaukolės pamato iki pat uodegikaulio. Toje ertmėje yra stuburo smegenys, jų dangalai nervai bei smegenų skystis. Ties viršutiniais juosmeniniais slanksteliais stuburo smegenys baigiasi ir toliau kanalu tęsiasi pluoštas nervų (lot. Cauda equina), nusidriekiančių į sėdmenis, mažojo dubens organus bei kojas. Kanalo skersmuo normaliai svyruoja nuo 15 iki 23 mm. Jo sienas sudaro slankstelių kūnai bei tarpslanksteliniai diskai, tarpslanksteliniai sąnariai bei gausūs raiščiai, apgaubiantys bei sutvirtinantys tarpusavyje minėtas struktūras.
Etiopatogenezė (ligos kilmė ir vystymasis)
Siaurėjant stuburo kanalui pradedami spausti tuo kanalu praeinantys nervai. Kas gali susiaurinti kanalą? Viena iš dažniausių to priežasčių būna stuburo tarpslankstelinių diskų susidėvėjimas. Diskai paprastai susidėvi mažėjant jų elastingumui ir tvirtumui dėl audinių pakitimų žmogui senstant. Susidėvėję diskai net ir nedidelių fizinių krūvių metu palaipsniui sutrūkinėja, ir jų atplaišos pradeda sprūsti iš tarpslankstelinių tarpų stuburo kanalo link, tuo būdu susiaurindamikanalo ertmę. Kanalas gali susiaurėti ir pasislinkus iš savo vietos stuburo slanksteliams. Tai vadinama spondilolisteze.
Spondiliolistezę sąlygoja daugybė faktorių: įgimti slankstelių defektai, stuburo raiščių, slankstelių bei diskų traumos, susidėvėjimai, ryškus juosmens raumenų nusilpimas ir kt.
Liumbalinę stenozę gali sąlygoti ir tarpslankstelinių sąnarių uždegiminiai bei degeneraciniai pakitimai. Sergančius sąnarius organizmas bando apsaugoti apgaubdamas juos sustorėjusiais minkštaisiais audiniais bei kaulinėmis išaugomis – osteofitais, kurie, formuodamiesi stuburo kanalo link, jį siaurina.
Kanalą gali susiaurinti ir įvairūs stuburo augliai (tiek kaulų, tiek minkštųjų audinių) bei įvairūs uždegiminiai susirgimai. Spinalinė stenozė gali išsivystyti ir kai kurių kitų susirgimų, sąlygojančių kremzlių bei raiščių liguistą suvešėjimą: paraskydinių liaukų hiperfunkcija, akromegalija, Pedžeto liga ir kt.
Ligos požymiai
Pagrindinis ligos požymis – skausmas juosmenyje dažnai atsiranda lyg „iš niekur“, laikui bėgant stiprėja, ima plisti į sėdmenis bei kojas. Būdinga yra tai, kad skausmas paprastai atsiranda arba sustiprėja atsistojus ir vaikščiojant, o atsigulus dažniausiai bemat išnyksta arba bent jau ryškiai susilpnėja (gali būti ir išimčių). Ypač palengvėja atsigulus ant šono ir sulenkus kojas per klubo ir kelių sąnarius (embriono padėtis), nes tada prasiplečia juosmeninė stuburo kanalo dalis. Dėl tos pačios priežasties gali būti ir kitas simptomas – skausmo susilpnėjimas arba išnykimas lipant į kalną (kūnui palinkus į priekį, prasiplečia stuburo kanalas). Skausmą paprastai galima apibūdinti kaip maudimą, traukimą, spaudimą, smelkimą, dilgčiojimą. Taip pat tokie pacientai gali skųstis kojų tirpimu, jutimo sutrikimais, o ligai pažengus toliau – silpnumu kojose, nebegalėjimu paėjėti bent kiek tolėliau, dažnais pėdų užkliuvimais, kelių nevalingais sulinkimais, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimais (nelaikymu) bei lytine negalia.
Ligos diagnostika
Gerai išsiaiškinti ligos požymiai daugeliu atvejų leidžia gana tiksliai diagnozuoti šią problemą. Stenozės priežasčių išaiškinimui, o kartu ir atitinkamo gydymo parinkimui, paprastai reikalinga atlikti stuburo rentgenologinį (paprastą arba kompiuterinį) ištyrimą, kartais – ir kai kuriuos kitus tyrimus.
Gydymas
Būtina pašalinti stenozę sukėlusias priežastis. Kartais pagerėjimą ar net visišką skausmų išnykimą galima pasiekti naudojant tam tikrus vaistus, pritaikius kai kuriuos įtvarus ar specialias mankštas ir fizioterapines procedūras. Daugeliu atvejų prispaustus nervus tenka išlaisvinti chirurginiu būdu. Belaukiant operacijos arba dėl kokių nors priežasčių negalint jos atlikti, spaudžiamų nervų skausmui blokuoti naudojami įvairūs medikamentai, kurie gali būti geriami tablečių pavidalu, leidžiami į raumenis arba veną. Taip pat gali būti atliekamas ilgiau trunkantis nuskausminimas leidžiant medikamentus šalia pakenktų nervų ar į stuburo kanalą.
Profilaktika
Viso kūno, ypač nugaros bei pilvo, raumenų gero tonuso palaikymas reguliariai mankštinantis, vengiant neįprastai sunkių fizinių krūvių (jei nesate tam pakankamai pasiruošę). Ne mažiau svarbi ir kova su antsvoriu.
Atsiradus kad ir nedideliems nugaros skausmams, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju užuot laukus kol skausmas taps stiprus ir pastovus. O tai reiškia, kad į ligos procesą jau bus įsitraukę daugelis aplinkinių audinių, o skausmo nualintas organizmas kur kas sunkiau tvarkysis su iškilusia problema.

Ar vien tik kuprinė slegia vaiko pečius?

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja
Kas penktas 13-18 metų paauglys skundžiasi nugaros skausmu. Jei netikėtai mokykla paskelbtų savaitės atostogas ir tėvai leistų daryti kas patinka, kas antro paauglio svajonė būtų išsimiegoti, kas trečio – neskubant gerai paruošti namų darbus, pasėdėti prie kompiuterio. Ir tik likusi maža dalis jų išdrįstų svajoti apie sportą, pramogas, keliones ar pan.
Tokias liūdnas išvadas teko padaryti statistiškai apdorojus 602 Panevėžio moksleivių anketas. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl vis daugiau vaikų skundžiasi nugaros skausmais, kokios tų skausmų priežastys ir kaip būtų galima jų išvengti. Pagal standartizuotą programą, talkinant pedagogams bei mūsų klinikos kineziterapijos specialistams, buvo atlikta anketinė apklausa ir specialūs fiziniai testai, leidžiantys apytikriai suprasti, kaip jaučiasi mūsų paaugliai, kokie negalavimai juos vargina, kokia yra jų kaulų-raumenų sistemos bendra būklė. Visi vaikai, kurie pasiskundė nugaros skausmais, buvo pakviesti atvykti į kliniką detaliai gydytojo ortopedo apžiūrai, tyrimams bei papildomiems fiziniams testams. Tokie pat papildomi testai buvo atlikti ir kontrolinės grupės vaikams, t.y. tiems, kuriems nugaros niekada neskauda.
Tyrimų rezultatai bylojo maždaug tą patį, ką jau yra pastebėję kai kurių kitų šalių gydytojai: daugeliu atvejų ne stuburo kaulų ar raumenų susirgimai lemia nugaros skausmus. Jie dažniausiai kyla dėl santykinai silpnų nugaros (ypač jos viršutinės dalies) raumenų bei raiščių užsitęsusios įtampos, kurią lemia anaiptol ne sunki kuprinė. Ji neigiamos įtakos gali turėti tik kaimo vietovių vaikams, kuriems iki mokyklos žingsniuoti su kuprine ant pečių tenka gerokai ilgiau negu miestiečiams. Įtampos skausmus dažniausiai lemia ilgalaikis sėdėjimas prie kompiuterių ir knygų bei nuolatinis stresas, keliamas dažnai pernelyg griežtų reikalavimų.
Ne paskutinėje vietoje ir žemas savęs vertinimas, kurį nugaros skausmų varginami vaikai išsakė dukart dažniau negu kiti jų bendraamžiai. Susigūžęs, įsitempęs, nervingas vaikas – dažnas gydytojo ortopedo pacientas. Ką blogo randame jį apžiūrėję? Dažniausiai – tik asimetrinę laikyseną ir daugiau ar mažiau ryškų sprando, nugaros raumenų patologinį įsitempimą bei silpnumą. Kartais - stuburo iškrypimą (tačiau tai dar anaiptol nereiškia, jog tai – skausmo priežastis). Dažniau – įvairias kitas stuburo, kitų kaulų raumenų sistemos vietų brendimo problemas. Beveik visada - raumenų vystymosi disbalansą, lankstumo sutrikimus, pečių lanko bei nugaros silpnumą, didesnes ar mažesnes psichologines problemas.
Pasikartojantis skausmas didina nervinį dirglumą, blogina bendrą gyvenimo kokybę, mažina darbingumą ir, bėgant laikui, paleidžia visą grandinę kitų negalavimų bei patologinių būsenų, kurios toli gražu nesibaigia kartu su paauglyste.
Ką galėtume patarti? Ragindami vaikus mokytis, nepamirškime paraginti ir mankštintis, sportuoti. Jei iš jų daug reikalaujame, neužmirškime jų ir mylėti, t.y. išgirsti jų rūpesčius, bėdas, suprasti jų problemas. Pastebėję, kad vaikas dažnai būna susigūžęs ar persikreipęs, jei jo judesiai darosi nerangūs, kampuoti, jei ima skųstis bet kokio pobūdžio nugaros skausmais, nedelsdami su gydytoju išsiaiškinkite to priežastis. Delsimas gali labai brangiai kainuoti, nes paauglystėje visos problemos vystosi gana greitai. Pavyzdžiui, užtenka gero pusmečio ar metų, kad iki tol vos pastebimas stuburo iškrypimas taptų neištaisomai didelis ar sutrikęs stuburkaulio brendimo procesas paliktų nepagydomų pakitimų.
Kartais visai paprastos priemonės, pritaikytos laiku, gali padėti užbėgti už akių sunkiems sveikatos sutrikdymams. Matykime, išgirskime savo vaikus ir negalvokime, kad vien tik kuprinės gali slėgti jų pečius.