Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 [email protected]

Stipriausi Lietuvoje darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽINIAI SUSIRGIMAI – KAIP IŠVENGTI GALIMOS GRĖSMĖS?

Autorius: Profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius

Jeigu pažvelgsime į susirgimo įvairiais piktybiniais navikais kaitą pasaulyje, tarkime, per pastaruosius 50 metų, tai nesunku bus pastebėti, jog vienų navikų skaičius mažėja, o kitų auga. Tam turi įtakos įvairūs faktoriai – aplinkos įtaka, mityba, diagnostikos priemonių tobulėjimas, profilaktinių priemonių taikymas bei visa eilė kitų priežasčių. Deja, bet storosios žarnos vėžinių susirgimų Lietuvoje pastaruoju metu daugėja 3-6 procentais per metus, o tai reiškia, jog kasmet nustatoma virš 50 atvejų daugiau.

Pirmas požymis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – tai tuštinimosi funkcijos pakitimas. Kiekvienas žmogus turi sau būdingą tuštinimosi ritmą, ir jam dėl neaiškių priežasčių pasikeitus, ypač jei viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, reikia susirūpinti. Kitas svarbus požymis – tai gleivių ir kraujo pasirodymas išmatose. Neretai kraujas būna sunkiai pastebimas, kol jo pamažu netenkama daug, ir ligonį ima varginti bendras silpnumas, darbingumo kritimas, vangumas. Tokiais atvejais tiriant veninį kraują nustatoma mažakraujystė. Jei vėžys pamažu siaurina storosios žarnos spindį,  pablogėja apetitas, progresuoja vidurių užkietėjimas, o kartais ligonis gali jausti aktyvų žarnyno darbą – “burbuliavimą”. Tuomet gali atsirasti ir sunkai apibrėžiami skausmai pilvo srityje, dažnai priepuolinio pobūdžio. Jei vėžys yra tiesiojoje žarnoje, gali būti “melagingas” tuštinimosi jausmas – ligonis dažnai nori tuštintis, bet tuštinimasis labai negausus. Jei vėžys žemai tiesiojoje žarnoje, gali pasireikšti išeinamosios angos skausmu. Ilgainiui ima kristi svoris. Retai naviką pilve apčiuopia net pats ligonis. Pabrėžtina, jog su amžiumi storosios žarnos vėžio rizika auga.

Viena iš labai svarbių storosios žarnos vėžio savybių yra ta, jog jis yra vienas iš geriausiai pagydomų pilvo ertmės piktybinių navikų. Tad šio vėžio diagnozė – jokiu būdu ne mirties nuosprendis. Jei nustatomas I stadijoje, jis chirurgiškai pagydomas praktiškai 100 procentų. Sergančiųjų II stadijos storosios žarnos vėžio pooperacinis išgyvenamumas yra 80-90 procentų. Net III stadijoje galima išgydyti 1 iš 3 ligonių!

Baigdamas noriu pabrėžti – storosios žarnos vėžio išgydymo sėkmė yra kartu ir paciento, ir gydytojo rankose. Tik esant glaudžiam abipusiam ryšiui galime nugalėti šį pavojingą susirgimą.