Odos vėžys
Autorius: Arunas Pikelis, gydytojas onkologas
Sergamumas odos vėžiu ir melanoma sparčiai didėja visame pasaulyje. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 1800 naujų odos vėžio ir apie 200 melanomos atvejų. Tarp moterų odos vėžys 2 kartus dažnesnis nei tarp vyrų. Moterims odos vėžys pagal dažnumą yra antroje vietoje po krūtų vėžio, o vyrams – trečioje, po prostatos ir plaučių vėžio.
Paprastai odos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai odos navikai (odos vėžys) būna:
- bazoląstelinė karcinoma (apie 75 proc. visų odos vėžių);
- plokščialąstelinė karcinoma (apie 20 proc.);
- melanoma (apie 5 proc.);
- kiti odos piktybiniai navikai (atsiranda iš limfinės sistemos bei jungiamojo audinio, tačiau jie pasitaiko retai).
Pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys odos piktybinių navikų atsiradimą, yra tiesioginis saulės spindulių poveikis, nesaikingas deginimasis saulėje bei odos pigmentinis tipas. Taip pat įtakos turi jonizuojanti radiacija, anglies dulkės, suodžiai, tepalai, odos nudegimai, imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas ir t.t. Šviesiaplaukiai, rausvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti žmonės yra patys imliausi tiesioginiams saulės spnduliams, todėl odos vėžiu jie ir serga gerokai dažniau.
Bazoląstelinė karcinoma auga lėtai, būdingas invazinis augimo tipas, tačiau dažniausiai neišplinta į kitus organus. Ja dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Paprastai aptinkama atvirose kūno vietose: veide, galvos plaukuotoje dalyje, kaklo odoje, galūnėse. Žmogus gali turėti jų net keletą įvairiose kūno vietose. Iš pradžių bazalioma paprastai atsiranda nedideliu kietu mazgeliu odos paviršiuje ar rausva dėmele su aplinkui išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Iš pradžių paviršius būna lygus, vėliau pasidaro gruoblėtas, nelygus, su įdubimu centre, navikas gali išopėti, pasidengti šašu.
Plokščialąstelinis vėžys taip pat, kaip ir bazalioma, prasideda epidermyje, tačiau jis yra daug agresyvesnis, jam būdinga invazija į gilųjį odos sluoksnį bei metastazavimas į gretimus organus ir struktūras. Ligos pradžioje odos paviršiuje atsiranda raudonos pleiskanojančios dėmelės, jų paviršius būna nelygus, vėliau išopėja, gali pradėti kraujuoti.
Šie abu navikai išgydomi palyginus nesunkiai: diagnozavus esant ankstyvai stadijai, bazaliomą išgydyti pavyksta 99 proc. pacientų, plokščialąstelinę karcinomą – 95 proc. Tuo tarpu kitas auglys – melanoma – pasižymi itin dideliu agresyvumu, ir nuo jo miršta net 75 proc. žmonių.
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį melanoma atsidūrė antroje vietoje tarp sparčiausiai plintančių navikų. Jis vystosi iš odos pigmentinių lastelių, dažnai – iš apgamų. Todėl kiekvieną apgamą būtina stebėti. Pyktybiškėjantis apgamas ima keistis.
Ankstyvi melanomos simptomai geriausiai apibūdinami pagal Amerikos dermatologų asociacijos melanomų ABCD kriterijus:
A – asimetrija;
B – pakitęs kontūras (nuo angl. žodžio „border“ – siena, kraštas);
C – spalva (angl. „colour“);
D – diametras, >6 mm (mažesnio diametro dariniai labai retai būna piktybiniai).
Melanomos dažniausiai metastazuoja į regioninius limfmazgius, plaučius, kepenis, smegenis, kaulus. Ankstyvos stadijos melanomos prognozė yra geresnė, tačiau jai metastazavus vidutinis išgyvenamumas tesiekia vos 6 mėnesius.
Visi odos vėžiai diagnozuojami atliekant citologinį ar histologinį ištyrimą. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo geresnės prognozės galima tikėtis. Apžiūrėkite dažnai savo ir savo artimųjų odą. Jei yra nors menkiausia abejonė, kreipkitės į specialistą.