Nėštumo metu moters organizme vykstantys pokyčiai pareikalauja iš jos nemažai jėgų ir ištvermės, todėl fizinė mankšta būsimai mamai – tinkamiausias būdas stiprinti sveikatą ir pagerinti savijautą. Tačiau nėščiosioms mankšta turi būti saugi – tiek moteriai, tiek kūdikiui, fizinio krūvio turi būti nei per daug, nei per mažai.

Mankšta gerina nėštukės širdies, plaučių veiklą, kraujotaką, virškinimą, padeda kontroliuoti svorio prieaugį, mažina raumenų skausmus ir spazmus, stiprina raumenys.

Mankšta teigiamai veikia ir psichikos būklę, nes stimuliuoja serotono, dopamino ir eudosfino išsiskyrimą smegenyse. Esant šių medžiagų pakankamai, sumažėja blogos nuotaikos protrūkiai, mąstymas tampa pozityvesnis.

Tyrimai parodė, kad besimankštinančios būsimos mamytės lengviau gimdo, greičiau atsigauna po gimdymo.

Mankštą galima daryti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, jei nėra būklių, kuriu metu mankštintis negalima:

• nėščiosios karščiavimas,
• sunki toksikozė,
• gręsiantis persileidimas,
• daugiavaisis nėštumas,
• esant gretutinėms nėščiosios ligoms – širdies kraujagyslių, inkstų, nervų sistemos ligoms.

Nėščiųjų mankšta yra pagrįsta gydomąją fizine kultūra, tad užsiimti tuo be kvalifikuoto specialisto rekomendacijos ir priežiūros vis dėlto nederėtų.