Proktologo pagalba
Mūsų klinikoje pacientus dėl išangės ir tiesiosios žarnos negalavimų konsultuoja ir gydo profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras, gydytojas proktologas Narimantas Samalavičius (Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovas).
STOROSIOS ŽARNOS VĖŽINIAI SUSIRGIMAI – KAIP IŠVENGTI GALIMOS GRĖSMĖS?
Autorius: Profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius
Jeigu pažvelgsime į susirgimo įvairiais piktybiniais navikais kaitą pasaulyje, tarkime, per pastaruosius 50 metų, tai nesunku bus pastebėti, jog vienų navikų skaičius mažėja, o kitų auga. Tam turi įtakos įvairūs faktoriai – aplinkos įtaka, mityba, diagnostikos priemonių tobulėjimas, profilaktinių priemonių taikymas bei visa eilė kitų priežasčių. Deja, bet storosios žarnos vėžinių susirgimų Lietuvoje pastaruoju metu daugėja 3-6 procentais per metus, o tai reiškia, jog kasmet nustatoma virš 50 atvejų daugiau.
Pirmas požymis, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – tai tuštinimosi funkcijos pakitimas. Kiekvienas žmogus turi sau būdingą tuštinimosi ritmą, ir jam dėl neaiškių priežasčių pasikeitus, ypač jei viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, reikia susirūpinti. Kitas svarbus požymis – tai gleivių ir kraujo pasirodymas išmatose. Neretai kraujas būna sunkiai pastebimas, kol jo pamažu netenkama daug, ir ligonį ima varginti bendras silpnumas, darbingumo kritimas, vangumas. Tokiais atvejais tiriant veninį kraują nustatoma mažakraujystė. Jei vėžys pamažu siaurina storosios žarnos spindį, pablogėja apetitas, progresuoja vidurių užkietėjimas, o kartais ligonis gali jausti aktyvų žarnyno darbą – “burbuliavimą”. Tuomet gali atsirasti ir sunkai apibrėžiami skausmai pilvo srityje, dažnai priepuolinio pobūdžio. Jei vėžys yra tiesiojoje žarnoje, gali būti “melagingas” tuštinimosi jausmas – ligonis dažnai nori tuštintis, bet tuštinimasis labai negausus. Jei vėžys žemai tiesiojoje žarnoje, gali pasireikšti išeinamosios angos skausmu. Ilgainiui ima kristi svoris. Retai naviką pilve apčiuopia net pats ligonis. Pabrėžtina, jog su amžiumi storosios žarnos vėžio rizika auga.
Viena iš labai svarbių storosios žarnos vėžio savybių yra ta, jog jis yra vienas iš geriausiai pagydomų pilvo ertmės piktybinių navikų. Tad šio vėžio diagnozė – jokiu būdu ne mirties nuosprendis. Jei nustatomas I stadijoje, jis chirurgiškai pagydomas praktiškai 100 procentų. Sergančiųjų II stadijos storosios žarnos vėžio pooperacinis išgyvenamumas yra 80-90 procentų. Net III stadijoje galima išgydyti 1 iš 3 ligonių!
Baigdamas noriu pabrėžti – storosios žarnos vėžio išgydymo sėkmė yra kartu ir paciento, ir gydytojo rankose. Tik esant glaudžiam abipusiam ryšiui galime nugalėti šį pavojingą susirgimą.
Kas įspėja apie gresiantį pavojų?
Autorius: Narimantas Samalavičius, gydytojas
Skausmas ir kraujo su išmatomis pasirodymas – tai pagrindiniai storosios žarnos ir išangės ligų pasireiškimo požymiai. Vienas iš simptomų ar abu kartu suteikia juos patiriančiam asmeniui didelį diskomfortą, tačiau jis neretai iš pradžių nekreipia į negalavimus dėmesio. Vėliau, nesant pagerėjimo, ieškoma pagalbos ir būdų šiems reiškiniams išvengti. Tik, deja, ne visada kreipiamasi specialisto pagalbos. Įvairios liaudies medicinos priemonės, draugų ir artimųjų patarimai, vaistininko rekomendacija ar populiaraus medicinos krypties leidinio išmintis ne visada padeda pasveikti, nes panašūs požymiai būdingi ne vienai ligai, kurių gydymas yra visiškai skirtingas. Trumpai aptarsiu kiekvieną šių skundų atskirai.
Skausmas išangės srityje, dažniausiai atsirandantis ar stiprėjantis tuštinantis, visų pirma verčia pagalvoti apie tris pagrindines „mažesniąsias“ išangės ligas – hemorojų, išangės įplėšą ir išangės fistulę (pūlinį). Hemorojus yra apatinės tiesiosios žarnos kraujagyslės dalies rezginio išsiplėtimo pasekmė, jis ne visada matomas ar čiuopiamas išorėje, gali būti pačiame išangės kanale; skausmas tokiu atveju atsiranda esant hemorojinių mazgų uždegimui ar įvykus jų trombozei. Dabar hemorojų daugeliu atvejų galima išgydyti be operacijos – guminių žiedų ligaturų metodu.
Išangės įplėša yra dažniausiai vidurių užkietėjimo sąlygota išeinamos angos kanalo trauma, dėl kurios atsiranda išangės kanalo defektas, beveik visais atvejais pasireiškiantis skausmu.
Išangės pūlinys ar fistulė atsiranda patekus infekcijai iš tiesiosios žarnos srities į aplinkinius audinius, ir dažniausiai patinimą lydi skausmas. Net šių trijų ligų gydymas yra visiškai skirtingas. Tačiau skausmą šioje srityje sukelia ir uždegiminės žarnų ligos, ir – grėsmingiausia – vėžys, kurio atveju delsimas neretai lemia gydymo nesėkmę.
Minėtos ligos taip pat gali pasireikšti ir kraujavimu, kartu su skausmu ar be jo. Hemorojus gali būti daugelį metų sergančiam asmeniui lydimas tik kraujavimo, be skausmo. Tai leidžia gydytojui neretai taikyti ne įprastą operacinį gydymą, bet nedidelę manipuliaciją. Vien kraujavimu išangės įplėša pasireiškia retai, bet kraujavimu ir skausmu – net dviem trečdaliais atvejų. Išangės pūliniui kraujavimas nebūdingas, tuo tarpu esant fistulei pūlingo sekreto pasirodymas neretai lydimas ir kraujo pėdsakų.
Uždegiminės storosios žarnos ligos dažniausiai susijusios su kraujavimu, ir, žinoma, viduriavimu. Nedidelį, o kartais ir gyvybei pavojingą kraujavimą iš storosios žarnos dažnai lemia divertikuliozė. Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys savo specifinių simptomų neturi, todėl neretai, prieš nustatant šią ligą, ligonis būna gydomas nuo kitų ligų. Bet kraujavimas, ko gero, būdingiausias požymis. Jei vėžys būna storosios žarnos pradinėse dalyse, tai kraują išmatose pastebėti sunkiau. Bet jei tiesiojoje ar riestinėje žarnoje – kraujas lengvai pastebimas, kai kitų ligos požymių gali ir nebūti.
Šie paprasti, epizodiški ar nuolatiniai, varginantys ar tik nesmarkiai pasireiškiantys simptomai sako viena: reikia ligą diagnozuoti laiku, ir tik tuomet įmanomas teisingas ir sėkmingas gydymas.
Hemorojus: kaip gydytis?
Autorius: Narimantas Samalavičius, gydytojas
Hemorojus yra išeinamosios angos kraujagyslinių audinių perteklius, kuriam leidžiantis išeinamosios angos kanalu žemyn atsiranda šio audinio iškritimas, uždegimas ir kraujavimas. Neabejotiną įtaką hemorojaus atsiradimui turi vidurių užkietėjimas, o mažas judrumas bei sėdimas gyvenimo būdas tik paspartina ligą. Hemorojui gydyti reikalingos įvairios priemonės. Jos priklauso nuo ligos sunkumo – pradedant nuo vidurių funkcijos reguliavimo, hemorojui gydyti skirtų vaistų, mažai invazinių gydymo priemonių (guminių žiedų ligatūrų metodo, infraraudonųjų spindulių koaguliacijos ir pan.) ir baigiant operaciniu gydymu.
Sergant hemorojumi, tuštinimosi metu gali kraujuoti ar pasirodyti vadinami vidiniai hemorojiniai mazgai. Ligai progresuojant ar dėl uždegimo išeinamosios angos srityje atsiranda pastovus audinio perteklius, arba išoriniai hemorojiniai mazgai. Kartais jie gali tapti skausmingi bei paburkę, jei liga komplikuojasi jų uždegimu.
Ką gali padaryti pats žmogus? Visų pirma reikia stengtis normaliai tuštintis kasdien - išugdyti normalų tuštinimosi refleksą. Vidurių užkietėjimas ir pastovus stanginimasis tik provokuoja hemorojaus ligą. Be to, svarbu nepamiršti, kad reikalingas nuolatinis pakankamas fizinis aktyvumas.
Dalis žmonių, sergančių lėtiniu vidurių užkietėjimu, priversti nuolat vartoti vidurius paleidžiančius vaistus. Tačiau nereikia pamiršti, kad kitai daliai žmonių teisinga mityba gali palengvinti gyvenimą – daug ląstelienos turintis augalinis maistas, didesnis vaisių ir daržovių kiekis. Neretai padeda morkų ar slyvų sultys. Ryte pravartu išgerti stiklinę šalto vandens. Alkoholinių gėrimų, taip pat ir alaus, bei kepto ir rūkyto maisto vartojimą reikėtų gerokai riboti.
Svarbu laikytis higienos taisyklių – po tuštinimosi apiplauti išangės sritį bei nusausinti ją.
Tačiau šios bendros priemonės ne visada esti pakankamai veiksmingos. Neretai tenka griebtis ir vaistininko pagalbos. Paprastai hemorojų gydyti specifiškai žmogus imasi tada, kai liga komplikuojasi kraujavimu ar uždegimu. Šiuo atveju priemonės panašios, bet gali šiek tiek skirtis: kraujavimo profilaktikai dažniausiai reikalingas priešhemorojinių žvakučių kursas, o esant uždegimui geriau tinka įvairūs tepalai, nes uždegiminio hemorojaus komponentas paprastai būna išangės išorėje, todėl yra lengvai ir veiksmingai pasiekiamas. Esant kraujavimui, žvakučių pagrindinis tikslas yra kiek įmanoma sukelti hemorojinių mazgų regresiją, tokiu būdu sumažinant kraujavimo tikimybę. Esant uždegimui, visų pirma svarbu jį mažinti, o neretai reikia slopinti ir skausmą. Todėl, siekiant tokio tikslo, į tepalus pridedama hormoninio preparato arba nuskausminamai veikiančio medikamento.
Paprasta schema būtų tokia: esant kraujavimui, rekomenduočiau „Posterisan“ žvakučių kursą 10 dienų po 1 ryte ir 1 vakare. Svarbu, kad žvakutes vartoti reikia ne kol dings simptomas, bet visą gydymo kursą, maksimaliam efektui pasiekti. Jei yra uždegimas, minėtas žvakutes reikia derinti su išoriniu „Posterisan Forte“ tepalu, kursas iki 3 savaičių.
Jei simptomai dažnai kartojasi, ir jau jokios konservatyvios priemonės nebepadeda užtikrinti visiško komforto:
- jei išorinis komponentas netrukdo, o mazgai tuštinantis neiškrenta ar iškritę sugrįžta patys, reikalingas gydymas guminių žiedų ligatūromis. Ambulatoriškai be skausmo perrišami vidiniai hemorojiniai mazgai, reikia vidutiniškai dviejų kartų su 3-4 savaičių pertrauka, ir žmogus pasveiksta;
- jei hemorojiniai mazgai iškrenta ir grąžinami tik ranka, ir/arba yra ryškus trukdantis išorinis komponentas, arba jie tiesiog jau nebegrąžinami, reikalinga operacija. Svarbu pabrėžti: patyręs gydytojas ją gali atlikti vietinėje nejautroje, ji visiškai neskausminga, tą pačią dieną žmogus grįžta namo, o pooperacinis skausmas nėra toks didelis (kaip po operacijų, atliekamų Lietuvoje prieš 10 ar daugiau metų) ir lengvai malšinamas medikamentais;
- jei hemorojiniai mazgai iškrenta cirkuliariai, geriausia operacija su specialiu vienkartiniu mechaninės siūlės aparatu: reikia atsigulti į ligoninę, būtina bendra nejautra ar nejautra per stuburo kanalą, bet po operacjos žmogus gali vykti namo kitą dieną ir... praktiškai neskauda, nes siūlė būna tiesiosios žarnos viduje. Efektas puikus!
Pabaigai pridursiu: būtina specialisto patvirtinta šios ligos diagnozė, kad nesistengtume gydyti kitą, rimtesnę, už šių simptomų besislepiančią ligą.
Hemarojaus operacija-be ligoninės ir be narkozės
Autorius: Narimantas Evaldas Samalavičius, gydytojas
Klinikoje „V. Bružienė ir kolegos“ atliekamos taip vadinamosios mažosios proktologinės operacijos: hemorojaus, įplėšos, išangės fistulės, išangės polipų ir keletas kitų retesnių operacijų. Pacientas pasiruošia namuose išsivalydamas žarnyną specialiomis mini klizmomis (prieš tai gydytojas detaliai paaiškina kaip tai padaryti), ir, ryte,nusiprausęs bei išgėręs kavos ar arbatos, atvyksta į kliniką paskirtu laiku. Pasirašo reikiamas sutikimo formas, pabendrauja su operaciją atliksiančiu chirurgu ir po to palydimas į palatą. Perrengtas specialiais marškinėliais, eina į operacinę, kur jo jau laukia kolektyvas: chirurgas, jam asistuojanti sesuo instrumentatorė ir padėjėja. Ant operacinio stalo gulasi kniūpsčiomis, kiek iškelta užpakaline kūno dalimi, pakišus specialų volelį po kirkšnimis. Operacijos vieta paruošiama dezinfekuojančiais skysčiais, ir operacijos laukas apklojamas steriliomis paklodėmis. Tuomet laukia nemaloniausia , tačiau trumpa akimirka: suleidžiami šalia išeinamosios angos nuskausminantys vaistai (dūris panašus į kraujo ėmimą iš venos ar danties nuskausminimą), kurių pagalba jutimus praranda visa tarpvietės sritis, todėl pacientas operacijos metu nieko nejaučia. Operacija (kartu su nuskausminimu) trunka valandą arba mažiau. Po operacijos pacientas grįžta į palatą, kur praleidžia dar šiek tiek laiko. Kadangi jokie kiti vaistai be vietinių nuskausminamųjų nevartojami, žmogaus sąmonė yra normali, ir jis nesijaučia prislopintas, todėl netrukus gali vykti į namus. Pacientui pageidaujant, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas..
Žinoma, praėjus nejautrai (po kelių valandų), reikalinga kurį laiką naudoti nuskausminamuosius. Dažniausiai užtenka išgerti tabletes, tačiau kartais verta nuskausminamuosius susileisti į raumenis. Dieta neribojama. Dažniausiai po 7-10 dienų žmogus visiškai pasveiksta ir gali užsiiminėti bet kokia įprastine veikla. Pabaigai norėčiau tik pridurti, jog, turint išangės bėdas, kuomet nepadeda vaistai ir reikalinga vienokia ar kitokia chirurginė pagalba, kreipkitės į gyd.V. Bružienės kliniką ir įsitikinsite, kaip toli pažengė šiuolaikinė minėtos srities chirurgija.
