Nevenkime endoskopijų
Endoskopija – tyrimo metodas, įgalinantis gydytoją apžiūrėti tuščiavidurį organą iš vidaus, įvertinti pakitimus, paimti audinių gabalėlį histologiniam ištyrimui ir, esant reikalui, atlikti kai kurias gydomąsias procedūras. Tai – patikimas metodas virškinamojo trakto ligų, ypač, ikivėžinės būklės bei vėžio diagnostikai. Kalbamės su daugiau nei dvidešimt metų virškinimo trakto ligų diagnostikos ir gydymo praktiką turinčiu gydytoju endoskopuotoju, Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės echoskopijų bei endoskopijų skyriaus vedėju Antanu Jablonskiu. Jis endoskopinius tyrimus atlieka ir mūsų klinikoje.
– Ar Lietuvoje didėja sergamumas virškinimo trakto vėžiu?
– Taip. Piktybinių susirgimų registro duomenys rodo, kad sergamumas stemplės, skrandžio ir ypač storojo žarnyno vėžiu smarkiai didėja. Nerimą kelia tai, kad ligoniai į gydymo įstaigas kreipiasi, kai liga yra jau gerokai pažengusi. Svarbu, kad pacientas endoskopiniams tyrimams atvyktų anksti, kol ši liga yra dar pradinės stadijos, neišplitusi, kol dar nėra išsekinta žmogaus imuninė sistema, – sako ir tuojau pat priduria: – Dažnas pacientas nekreipia reikiamo dėmesio į tokius “nereikšmingus”
negalavimus, kaip pilnumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimai ar skausmai, pakitęs tuštinimasis: viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, kraujo ir gleivių pasirodymas su išmatomis. Ligonis gali galvoti, kad tai hemorojus, kuris gal ir savaime praeis, ir kreipiasi tik tada, kai vėžinis procesas jau yra toli pažengęs. Tuomet gydymo rezultatai ir pasveikimo tikimybė gerokai sumažėja.
– Kokios skrandžio ir žarnyno ligos pas mus yra labiausiai išplitusios?
– Tai – skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas, gastroezofaginio refliukso liga, stemplės, skrandžio ir žarnyno polipozė, divertikuliozė, opiniai kolitai ir kt. Visi šie susirgimai žmogui pavojingi ne tik tuo, kad vienaip ar kitaip sutrikdo virškinimą ir gali sukelti grėsmingas komplikacijas (kraujavimus, žarnų nepraeinamumą ir kt.), bet ir tuo, kad šiuos susirgimus laiku nediagnozavus ir tinkamai negydant, jie gali pereiti į vėžinius.
– Kaip diagnozuojami ir gydomi šie susirgimai?
– Visų pirma išklausomi ir įvertinami paciento nusiskundimai, o po to, esant reikalui, atliekami tyrimai.
Informatyviausi yra virškinimo trakto endoskopiniai tyrimai. Naudojant šiuolaikinę endoskopinę įrangą galima apžiūrėti visą virškinimo traktą ir tyrimo metu paimti įtartinus ar pakitusius audinių mėginius histologiniam ištyrimui, kuris patvirtina arba atmeta vėžio diagnozę. Naudojant endoskopinę įrangą kai kurias ligas galima ir gydyti. Pavyzdžiui, polipų ir gėrybinių, taip pat ankstyvos stadijos piktybinių auglių šalinimas, kraujavimo stabdymas, tiesioginės vaistų injekcijos į ligos židinį. Dauguma šių procedūrų atliekamos ambulatoriškai arba vienos dienos stacionaro sąlygomis. Papildomos svarbios informacijos suteikia ir kiti tyrimai: klinikiniai, biocheminiai kraujo, šlapimo, išmatų, vėžio žymenų, imunologiniai, echoskopiniai, rentgenologiniai.
– Ar virškinamojo trakto ligos tik pagyvenusių žmonių liga?
– Virškinimo trakto ligos gali prasidėti ir labai ankstyvame amžiuje. Tai dažnai turi įtakos paveldėjimas šeimoje (opaligė, šeiminė polipozė, storojo žarnyno ligos). Be to, intensyvus gyvenimo ritmas, stresai, nesaikinga ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai didina šių ligų atsiradimo riziką. Negydant šių susirgimų, beveik nepriklausomai nuo amžiaus, dauguma jų gali virsti vėžiu. Neseniai teko diagnozuoti žarnyno vėžį vos dvidešimt septynerių metų sulaukusiam studentui.
– Kokiems nusiskundimams esant žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
– Nereikėtų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, rijimo sutrikimus, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio mažėjimą, darbingumo sumažėjimą, bendrą silpnumą. Minėti simptomai ypač turėtų būti svarbūs tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga arba mirę nuo virškinimo trakto vėžio. Geriau kreiptis į gydytoją ir atlikti jo rekomenduojamus tyrimus ir įsitikinti, ar tai nėra rimtos ligos pradžia, negu delsti ir leisti grėsmingai ligai įsigalėti.
