Autorius: Algimantas Uksas, gydytojas

Seksologai tvirtina, kad neišsprendžiamų intymaus gyvenimo problemų nėra. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad šitoje srityje žmonėms viskas aišku, ir diskutuoti lyg ir nėra apie ką. Priešingai – kupinoje įtampos, skubėjimo, įtempto protinio darbo kasdienybėje, intymiam gyvenimui vis dažniau atitenka podukros vieta. Žmonės randa vis mažiau jėgų ir laiko jausminiam-emociniam atsipalaidavimui, poilsiui, seksui.

Alkoholizmas, depresija – bene dažniausi sekso priešai. Tačiau labai didelė dalis grynai vyriškų problemų – erekcijos sutrikimų – būna visai nesusiję (arba susiję tik labai menkai) su žmogaus emocine būsena. Maždaug trys ketvirtadaliai erekcijos sutrikimų atvejų yra susiję su konkrečiais susirgimais, kurie, pradėję savo nepageidautiną veiklą visame organizme, neretai smogia į skaudžiausią vietą – vyriškumą. O tai žmones verčia nepasitikėti savimi: emociškai atitrūkstama nuo šeimos ir draugų, žmonos ar partnerės. Dėl to ryškiai blogėja gyvenimo kokybė.

Žinoma, kad net 40 procentų keturiasdešimtmečių ir vyresnių vyrų rečiau ar dažniau kenčia dėl erekcijos sutrikimų. Net dviem trečdaliams jų šie sutrikimai yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Kadangi tik maža dalis vyrų dėl šios problemos kreipiasi į gydytojus, nesunku įsivaizduoti, kiek daug mūsų visuomenėje yra tyliai kenčiančių vyrų ir šeimų.

Kokios ligos ar organizmo būsenos dažniausiai sukelia erekcijos sutrikimus?

Visų pirma – aterosklerozė ir dažnai su ja susijusi (arba išsivysčiusi dėl kitų priežasčių) hipertenzija. Šios ligos pažeidžia kraujagysles ir kartu įprastinį kraujo priplūdimą į varpą lytinio sujaudinimo metu. Beje, sergant šiomis ligomis, erekcija gali nukentėti ir dėl kitos priežasties – kai kurių arterinį kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo. Taip pat neigiamą poveikį erekcijai gali turėti ir kai kurie antidepresantai, vaistai nuo vėžio, epilepsijos, nesteroidiniai priešuždegiminiai bei šlapimą varantys vaistai.

Erekcija gali ryškiai nukentėti ir dėl nervų ligų ar traumos. Vyriškumą gali pažeisti stuburo smegenų ligos (augliai, uždegimai), komplikuoti stuburo lūžimai, kai kurios dubens traumos bei operacijos mažajame dubenyje. Kiek rečiau erekcija kenčia dėl inkstų ir kepenų ligų ar hormoninių sutrikimų.

Nepaskutinėje vietoje ir prostatos ligos, dėl kurių taip dažnai kenčia vyresnio amžiaus vyrai, be to, dar vargstantys dėl šlapinimosi sutrikimų: dažno naktinio ir pasunkėjusio šlapinimosi, ar net visiško šlapimo nelaikymo.

Problemų daug, o mūsų žmonės apie tai neretai kalba tik „puse lūpų“. Vokietis ar prancūzas, turintis erekcijos sutrikimų, vertina save kaip ligonį ir ieško būdų, kaip greičiau pasveikti. O neretas lietuvis dėl analogiškos problemos linkęs apkaltinti save ar savo partnerę ir „slėpti snapą po sparnu“. Metas pažvelgti tiesai į akis ir pasakyti: ne vyras ir ne moteris dažniausiai kalti dėl sutrikusio vyriškumo, kalta liga, kuri vystosi vyro organizme, kenkia jam. Ir gydytojai dažniausiai gali labai daug kuo padėti.