Kas įspėja apie gresiantį pavojų?
Autorius: Narimantas Samalavičius, gydytojas
Skausmas ir kraujo su išmatomis pasirodymas – tai pagrindiniai storosios žarnos ir išangės ligų pasireiškimo požymiai. Vienas iš simptomų ar abu kartu suteikia juos patiriančiam asmeniui didelį diskomfortą, tačiau jis neretai iš pradžių nekreipia į negalavimus dėmesio. Vėliau, nesant pagerėjimo, ieškoma pagalbos ir būdų šiems reiškiniams išvengti. Tik, deja, ne visada kreipiamasi specialisto pagalbos. Įvairios liaudies medicinos priemonės, draugų ir artimųjų patarimai, vaistininko rekomendacija ar populiaraus medicinos krypties leidinio išmintis ne visada padeda pasveikti, nes panašūs požymiai būdingi ne vienai ligai, kurių gydymas yra visiškai skirtingas. Trumpai aptarsiu kiekvieną šių skundų atskirai.
Skausmas išangės srityje, dažniausiai atsirandantis ar stiprėjantis tuštinantis, visų pirma verčia pagalvoti apie tris pagrindines „mažesniąsias“ išangės ligas – hemorojų, išangės įplėšą ir išangės fistulę (pūlinį). Hemorojus yra apatinės tiesiosios žarnos kraujagyslės dalies rezginio išsiplėtimo pasekmė, jis ne visada matomas ar čiuopiamas išorėje, gali būti pačiame išangės kanale; skausmas tokiu atveju atsiranda esant hemorojinių mazgų uždegimui ar įvykus jų trombozei. Dabar hemorojų daugeliu atvejų galima išgydyti be operacijos – guminių žiedų ligaturų metodu.
Išangės įplėša yra dažniausiai vidurių užkietėjimo sąlygota išeinamos angos kanalo trauma, dėl kurios atsiranda išangės kanalo defektas, beveik visais atvejais pasireiškiantis skausmu.
Išangės pūlinys ar fistulė atsiranda patekus infekcijai iš tiesiosios žarnos srities į aplinkinius audinius, ir dažniausiai patinimą lydi skausmas. Net šių trijų ligų gydymas yra visiškai skirtingas. Tačiau skausmą šioje srityje sukelia ir uždegiminės žarnų ligos, ir – grėsmingiausia – vėžys, kurio atveju delsimas neretai lemia gydymo nesėkmę.
Minėtos ligos taip pat gali pasireikšti ir kraujavimu, kartu su skausmu ar be jo. Hemorojus gali būti daugelį metų sergančiam asmeniui lydimas tik kraujavimo, be skausmo. Tai leidžia gydytojui neretai taikyti ne įprastą operacinį gydymą, bet nedidelę manipuliaciją. Vien kraujavimu išangės įplėša pasireiškia retai, bet kraujavimu ir skausmu – net dviem trečdaliais atvejų. Išangės pūliniui kraujavimas nebūdingas, tuo tarpu esant fistulei pūlingo sekreto pasirodymas neretai lydimas ir kraujo pėdsakų.
Uždegiminės storosios žarnos ligos dažniausiai susijusios su kraujavimu, ir, žinoma, viduriavimu. Nedidelį, o kartais ir gyvybei pavojingą kraujavimą iš storosios žarnos dažnai lemia divertikuliozė. Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys savo specifinių simptomų neturi, todėl neretai, prieš nustatant šią ligą, ligonis būna gydomas nuo kitų ligų. Bet kraujavimas, ko gero, būdingiausias požymis. Jei vėžys būna storosios žarnos pradinėse dalyse, tai kraują išmatose pastebėti sunkiau. Bet jei tiesiojoje ar riestinėje žarnoje – kraujas lengvai pastebimas, kai kitų ligos požymių gali ir nebūti.
Šie paprasti, epizodiški ar nuolatiniai, varginantys ar tik nesmarkiai pasireiškiantys simptomai sako viena: reikia ligą diagnozuoti laiku, ir tik tuomet įmanomas teisingas ir sėkmingas gydymas.