Kad visi užaugtų liepaitėmis ir ąžuolais

Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Kad ir kaip stengiamės sveikai gyventi ir rūpintis savo bei savo vaikų sveikata, statistiniai duomenys liudija, jog mūsų atžalos auga anaiptol ne tokios sveikos, kaip norėtųsi. Beveik kas antrą pradinuką vargina sutrikusi laikysena, vienas iš keliolikos vaikų turi lengvesnio ar sunkesnio laipsnio stuburo iškrypimą, netaisyklingai susiformavusias galūnių ašis bei pėdas, vienaip ar kitaip sutrikusį raumenų vystymąsi, neurogeninės kilmės negalavimus ar skundžiasi greitu nuovargiu.

Sutrikdyta ekologinė pusiausvyra, nevisalnavertė mityba (natūralių produktų trūkumas), dideli gyvenimo tempai negali neatsiliepti vaikų fiziniam vystymuisi bei bendrajai jų gyvenimo kokybei. Tačiau mes negalime laukti, kol bus išspręstos šios globalinės mūsų amžiaus problemos: vaikus auginame čia ir dabar, todėl turime padaryti viską, kad mūsų gležni mažyliai užaugtų tvirtais ąžuolais.

Gyvename gamtinėje zonoje, kuri anaiptol nelepina mūsų giedrais ir saulėtais orais. Neretai jau nuo spalio mėnesio mėlynas dangus tampa retenybe, o gruodį diena, rodos, išvis nebeišaušta. Vaikams trūksta šviesos, trūksta saulės. O be to, didelis vaikų užimtumas mokyklose neleidžia pasidžiaugti net ir trumpam

sušvitusia viduržiemio saule. Dėl to sutrinka medžiagų apykaita, dažnai lemianti vienokias ar kitokias kaulų ir raumenų sistemos vystymosi problemas. Dažnai būtent pavasarį vaikui diagnozuojama sutrikusi laikysena, pasikeitusi eisena, suplokštėjusios pėdos, kritęs raumenų tonusas. Todėl pats metas atidžiai pažvelgti į savo vaikus. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokius dalykus:

ar vienodas vaiko pečių ir menčių kampų aukštis, ar nepasvirusi vieno peties link galva;
ar vaikas nepradėjo kuprintis sėdėdamas, eidamas, ar nedeformuota (įdubusi arba iškilusi) krūtinės ląsta;
ar nepasidarė sunki jo eisena, ar taip pat vikriai, kaip ir kiti vaikai, bėgioja kieme;
pažiūrėkite į jo žieminius batukus: ar nenudilo asimetriškai pakulnės, nenusikreipė į kurią nors pusę bato užkulniai bei auliukai, ar pernelyg smarkiai nenudaužytos priekinės batukų dalys;
nenumokite ranka į vakarinius vaikų kojų skausmus galvodami, kad tai – „augimo skausmai“. Skausmo be priežasties nebūna, ir „augimo“ skausmų medicinoje nėra. Ypač susirūpinkite, jei dėl kojų skausmų ar mėšlungio vaikas atsibunda naktį;
atkreipkite dėmesį į 1-3 metų mažylių kojų ašis ir eiseną: ar nevaikšto pasistiebę, o gal „gaudo zuikius“ daugdažniau negu kiti jo bendraamžiai arba eidamas krypuoja, šlubčioja.

Kilus bet kokiam įtarimui, pasikonsultuokite su specialistu. Anaiptol ne kiekviena kūno asimetrija ir ne kiekvienas laikysenos sutrikimas turi būti koreguojamas – dauguma augančių vaikų bei paauglių tam tikru gyvenimo periodu yra daugiau ar mažiau asimetriški ar pasikuprinę. Svarbu nepraleisti nepastebėto rimtesnio augimo sutrikimo, deformacijos, ligos.

Gydant kartais užtenka tik šiek tiek pakoreguoti vaiko mitybą, režimą, laiku pavartotikai kuriuos vitaminus ar pamasažuoti. Tačiau kartais prireikia ir ilgo atkaklaus gydymo ar net chirurginio deformacijos ištaisymo.

Pažiūrėkime atidžiai į savo vaikus ir paklauskime savęs, ar iš tiesų padarėme viską, kad mūsų mažyliai užaugtų grakščiomis liepaitėmis ar tvirtais ąžuolais.