Autorius: Juozas Tvaskus, gydytojas

Kodėl skauda nugarą ir ar įmanoma šių skausmų išvengti ?

                      Bene dažniausia skausmų priežastis yra degeneracinė stuburo liga. Degeneracija – susidėvėjimas, nykimas. Kas ir kodėl susidėvi ? Stuburas sudarytas iš slankstelių, kuriuos tarpusavyje jungia sąnariaiir tarpslanksteliniai diskai. Netaisyklingai arba tiesiog per daug apkraunant stuburą visų pirma ir pradeda susidėvėti būtent šios struktūros – kremzlės, kurios dengia sąnarinius paviršius bei diskai, kurie ilgainiui sutrūkinėja ir ima veržtis išorėn arba į  stuburo kanalą, kuriuo tęsiasi stuburo smegenys ir iš jų į viso kūno raumenis išeinantys nervai.Skausmas, plintantis iš juosmens į sėdmenis, šlaunį, blauzdą ar pėdą – dažniausiai yra spaudžiamo nervo šauksmas. Šiuolaikinė farmacijos pramonė siūlo įvairių medikamentų, kuriais kartais gana sėkmingai galima tą skausmą nuslopinti, tačiau tai neatlaisvina nervo nuo spaudimo. Palaipsniui nervas pradeda nebeatlikti savo darbo – siųsti reikiamų signalų į skeleto raumenis arba priimti impulsus ateinančius iš tų raumenų bei atitinkamų odos zonų. To pasekoje ima trikti jutimai (pvz. užtirpsta kojų pirštai, blauzda ir pan.), silpsta raumenų jėga iki pilno raumenų paralyžiaus. Jei užspaudžiami nervai, įnervuojantys šlapimo pūslę bei lytinius organus, ima trikti jų veikla: vystosi šlapimo nelaikymas bei lytinė negalia. Tokiais atvejais gelbsti tik chirurginė operacija – spaudžiamų nervų ar stuburo smegenų išlaisvinimas.

 Nervus užspausti gali ir slankstelių paslydimas vienas kito atžvilgiu, kas dažniausiai įvyksta suplyšus diskams.

      Kodėl susidėvi minėtos struktūros? Ar dėl to kaltas sunkus fizinis darbas, pernelyg aktyvus sportas? Kartais – taip, tačiau dažnai būna priešingai: juosmens skausmai greičiausiai  „prigriebia“ fiziškai neaktyvius žmones, turinčius blogai išvystytą raumenyną, atsipalaidavusį pilvuką ir ilgai sėdinčius prie rašomojo stalo. O sėdint gana sunkiai apkraunama stuburo juosmeninė dalis, vystosi veninė stazė, blogėja kraujotaka, o tuo pačiu ir stuburo struktūrų mityba. Tokiems žmonėms užtenka nepatogaus kryptelėjimo, ir nervas ima „šauktis pagalbos“.

     Atkaklius, nepraeinančius, pamažu progresuojančius skausmus ir juos lydinčius raumenų nusilpimus gali sukelti įvairūs stuburo augliai – tiek pirminiai, tiek metastaziniai (išsisėjus kitose vietose augantiems augliams). Kiek kitokios kilmės būna rytinis ar dieninis nugaros sustingimas žmonėms, nemėgstantiems mankštų, gyvenantiems itin įtemptai, lydimiems įvairių stresų, arba sergantiems depresija. Tai raumenų įtampos skausmai. Jie paprastai nesunkiai pasiduoda gydymui mankštomis, masažais ir – būtinai – vienaip ar kitaip šalinant tą įtampą sukėlusias priežastis.

     Gana stiprius, tačiau paprastai tik į artimą aplinką plintančius stuburo skausmus, intensyvėjančius bet kokių judesių metu, sukelia reumatinės kilmės stuburo sąnarių uždegimai. Tokiais atvejais įprastinės mankštos negelbsti, o dažnai – priešingai – padėtį blogina.

Norint žmogui padėti, būtina tiksli skausmų kilmės diagnostika. Tačiau kai kurias taisykles pravartu žinoti visiems.

1.      Atsibudus rytą reikėtų pirmiausia gerai pasirąžyti, pasitempti, pasilankstyti ir tik po to imtis aktyvesnės veiklos.

2.       Plaukimas, važiavimas dviračiu, slidinėjimas – stuburui tik į naudą. Ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – ne. Todėl, jei jūsų darbas verčia tai daryti, bent jau kas valandą-dvi  neužmirškite pavaikščioti, minutę kitą pasimankštinti, padaryti keletą pritupimų. Be to, būtinai pasirinkite jums patogią kėdę, kurios atrama padėtų prilaikyti jūsų nugarą.

3.      Išmokite kelti ir nešti sunkius daiktus. Niekada nesilenkite jų paimti tiesiomis kojomis. Kojas reikėtų pražergti, o nugarą laikyti kuo tiesesnę ir siekiant daiktų reikėtų pritūpti o ne lenktis. Nešti sunkius daiktus taip pat reikėtų laikant kuo arčiau savęs, eiti kiek sulenktomis kojomis.

4.      Neužmirškite nugaros masažų. Tai puiki profilaktinė priemonė, neabejotinai suaktyvinanti kraujotaką stubure.

5.      Nutarę pradėti sportuoti po ilgesnės pertraukos, pirmiausia užsiimkite bendra mankšta, raumenų (ypač nugaros , liemens ir pilvo) tempimo ir stiprinimo pratimais ir tik po to išbėkite į krepšinio ar futbolo aikštę.

6.      Jeigu jums nugarą skaudena dažnai, jei skausmas iš nugaros plinta žemyn ir – ypač- jei kartais aptirpsta pėda ar blauzda, delsti jau nebereikėtų. Gydytojo konsultacija būtina jau dabar. Kuo ankstesnė diagnostika, tuo sėkmingesnis gydymas. Išsivysčius rimtiems nervų pažeidimams, prognozė visada abejotina.