Autorius: Lolita Pošiūnienė, gydytoja

Sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi, jei nešviestų saulė: nebūtų šviesos, nebūtų žalumos, nebūtų gyvybės. Tačiau saulė mus ne tik džiugina, bet turi ir neigiamą poveikį. Visi puikiai žinome, kokį pavojų tiesioginiai saulės spinduliai kelia odoje esantiems dariniams. Daug rečiau kalbame apie saulės spindulių žalą akims. Saulė skleidžia radiaciją ir ultravioletinius spindulius, o šie kenkia akims.

Ultravioletiniai spinduliai – tai akimis nematomos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis 400-10 nanometrų. Jų spektras yra tarp regimosios šviesos ir rentgeno spindulių. Didelės dozės ultravioletinių spindulių slopina hormonų aktyvumą, pažeidžia ląstelių sandarą, gali sukelti ir akių nudegimus, neretai palaikomus paprasčiausiu „akių uždegimu“, kuris, rodos, turėtų tuoj praeiti. Tačiau nudegimai taip lengvai nepraeina.Negana to, kartais, per ilgai pabuvus ryškioje saulės šviesoje, sutrinka regėjimas – matosi tamsios dėmės, trukdančios orientuotis aplinkoje. Ilgai žiūrint į saulę, galima apsišvitinti ne tik priekinę akies dalį, bet ir tinklainę. Tada žmogus jaučiasi lyg apakęs. Šiuo atveju yra pažeidžiamos tinklainės centrinės dalies ląstelės. Jei po keliolikos sekundžių „apakimas“ nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes minėtose ląstelėse gali įvykti negrįžtami pokyčiai. Tokiu atveju delsimas tolygus regėjimo praradimui visam laikui.

Rimtai sužaloti akis gali ir suvirinimo aparatų šviesa, jei nenaudojami apsauginiai akiniai, arba jei tie akiniai nėra kokybiški. Nudegintos ultravioletiniais spinduliais akys labai parausta, skauda, „dega“, žmogus negali atsimerkti. Bandydamas tai padaryti, žmogus akyse pajunta stiprų skausmingą dūrimą. Šiuo atveju taip pat reikalingas neatidėliotinas gydymas. Pirma pagalba, nesant šalia gydytojo – dažnai keičiami šalti akių pavilgai arba tarkuotų bulvių kompresai.

Siekiant apsisaugoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio, reikėtų nešioti akinius. Stiklas praleidžia tik labai mažą dalį ultravioletinių spindulių, kartu būdamas pralaidus regimajai šviesai. Todėl rekomenduojama nešioti patamsintus arba fotochrominius („chameleonus“), t.y. keičiančius stiklo tamsumą nuo šviesos intensyvumo, akinius.

Akinius nuo saulės reikia nešioti ir dėvint kontaktinius lęšius. Labai svarbu nepamiršti įsidėti geros kokybės akinius vykstant į kalnus, nes būtent ten, sniegu ir ledu padengtose viršūnėse, šviesa būna itin intensyvi ir pavojinga.

Ypač rekomenduotina saugoti nuo saulės akis vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų audiniai yra lengviau pažeidžiami ir sunkiau pagydomi. Gaila, bet senesni žmonės dažnai tamsių akinių nemėgsta, manydami, jog tai yra tik mados dalykas.

Saugokime savo akis, kad iki gilios senatvės galėtume regėti mus supantį spalvingą pasaulį ir netaptume sunkia našta savo artimiesiems vien dėl savo neatidumo sau.