Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Medikams kelia nerimą, kad tėveliai dažnai neatkreipia reikiamo dėmesio į pasikartojančius vaiko nusiskundimus kojų skausmais manydami, kad tai atsitinka dėl nuovargio arba dėl augimo. Rimčiau pavargus kojas gal ir gali skaudėti, tačiau „augimo skausmų“ diagnozės medicinoje nėra. Sveikų kojų neturėtų skaudėti. Galvojant kitaip, kartais užleidžiami ir gana rimti susirgimai.

Taip neseniai atsitiko su vienu keturmečiu berniuku, kurio protarpiniu pašlubčiojimu bei kojos paskaudenimu tėveliai susirūpino tik tada, kai vieną rytą berniukas visai nebeišlipo iš lovos. Tą pačią dieną jam buvo diagnozuotas visiškas šlaunikaulio galvutės suyrimas dėl tarp vaikų ne taip jau retai pasitaikančios Perteso ligos – šlaunikaulio galvutės aseptinės nekrozės. Kad tokių skaudžių nelaimių ir užleistų ligų atvejų pasitaikytų kuo mažiau, norėčiau aptarti dažniausias vaikų kojų skausmų priežastis bei tų skausmų pobūdį ir dar kai kuriuos simptomus, reikalaujančius neatidėlioti vizito pas gydytoją.

Jis dažniausiai vargina ikimokyklinio amžiaus vaikus, nors kartais juo skundžiasi ir pradinukai ar net dar vyresni. Patys mažiausieji nemoka dar paaiškinti savo problemos, tačiau atsigulę ilgai spardosi, vartosi lovytėje, mielai leidžia (arba, jeigu jau moka kalbėti, paprašo), kad mama patrintų, pašildytų arba bent palaikytų savo delnuose jų kojytes. Didesnieji vaikai skundžiasi, kad skauda blauzdeles, čiurnas ar keliukus, tačiau, liečiant minėtas vietas, niekur aiškesnio skausmingumo nenurodo. Užmigę vaikai kartais dėl tų skausmų prabunda, verkia arba bent jau aktyviai spardosi, nerimsta. Skausmus palengvina šiluma, masažas. Tokiems vaikams dažniausiai nustatomos mineralų (ypač kalcio ir magnio) apykaitos problemos.

Jeigu kitą rytą po pirmosios sporto treniruotės vaikas pasiskundė kojų raumenų skausmu, galbūt tai ypatingo dėmesio ir nevertas dalykas. Tačiau, jei grįžęs iš mokyklos po kūno kultūros pamokos arba po pasivaikščiojimo kieme ar mieste vaikas dažnai skundžiasi, kad jam skauda kojas, nors pailsėjus viskas ir praeina, metas susirūpinti. Gali būti tokių bėdų, kaip netaisyklingas pėdų skliautų ar sąnarių formavimasis, kojų ašių iškrypimas, periferinės nervų sistemos ligos, stabdančios raumenų vystymąsi ar net sukeliančios jų nykimą ir kt.

Tai būdinga sausgyslių bei kai kurioms sąnarių ligoms. Vaikas, išlipęs iš lovos, eina sunkiai, nevikriai, pašlubuodamas, jausdamas vienur ar kitur skausmus, tačiau po keliolikos minučių ar kiek vėliau jam pagerėja, ir buvę nusiskundimai išnyksta iki tol, kol vaikas nepavargsta. Vakarop vėl neretai ima skųstis vienos ar kitos vietos (kulnų, pėdų, keliukų, pakinklių, klubų ir kt.) skausmu.

Atsirandantys atsigulus ir stiprėjantys naktį yra būdingi kaulų ligoms (augliams, osteomelitui) bei įvairios kilmės nervų uždegimams. Priešingai nei vakarinius skausmus kenčiantys vaikai, pastarieji stengiasi surasti kokią nors patogesnę padėtį, nenori judėti, nenori, kad juos kas nors liestų. Skausmai paprastai būna vidutinio intensyvumo arba stiprūs, aprimstantys tik paryčiais ir palyginus nedaug tekankina vaikus dienomis.

Praeinančiu šlaunies skausmu ir protarpiniu šlubavimu paprastai skundžiasi vaikai (arba šlubavimą pastebi tik tėvai) esant ankstyvoms jau aukščiau minėtos Perteso ligos stadijoms. Dėl kol kas neaiškių priežasčių prasidėjusi aseptinė šlaunikaulio galvutės nekrozė dažniausiai gana tyliai progresuoja tol, kol suyra šlaunikaulio galvutė, ir tik retkarčiais ši liga sukelia ryškų skausmą. Paprastai būna tik vienas pagrindinis nusiskundimas – vis dažniau pasikartojantis ir palaipsniui progresuojantis vaiko šlubčiojimas ir nedideli paskaudenimai klubo, šlaunies ar net kelio srityje (kas kartais suklaidina net pakankamo patyrimo neturinčius gydytojus). Negydant ligos išeitis paprastai būna bloga – sąnarys negrįžtamai suyra.

Būdingi blauzdikaulio šiurkštumos kaulėjimo sutrikimams. Neretai su tuo siejasi ir keturgalvio raumens – girnelės komplekso vystymosi problemos.

Nurodo į Achilo sausgyslės ar po ja esančio riebalinio intarpo bei kai kurių pirštus lenkiančių sausgyslių bėdas.

Būtų galima vardinti dar daug įvairių lokalizacijų ir įvairaus pobūdžio skausmų, tačiau išvada viena – sveikų kojų neturėtų skaudėti, ir į gydytoją reikėtų kreiptis ne tik tada, kai vaikas dėl skausmo verkia arba neužmiega, bet ir tais atvejais, kada jis praktiškai net nesiskundžia, tačiau eisena rodo, kad yra kažkas ne taip.