Su karpomis susipažinę arba apie jas girdėję tikrai daug žmonių. Nors neretai karpos nesukelia jokių simptomų, būna, kad jų turėjimas yra estetiškai nemalonus, o kartais net skausmingas. Todėl nederėtų į karpas numoti ranka, o imtis tinkamų priemonių, siekiant jas išgydyti ar jų išvengti.
Kas yra karpa? Karpas sukelia žmogaus papiloma virusai, kurie įsikūrę odoje pradeda daugintis ir sukelia nenormalų odos ląstelių augimą. Į organizmą jie patenka per visai mažyčius mikroskopinius ar kiek didesnius odos pažeidimus. Dažnai karpos vystosi tose vietose, kuriomis liečiamės prie įvairių paviršių – ant plaštakų, padų.
Vaikai, dėl savo nebrandžios imuninės sistemos, karpų turi dažniau, negu suaugusieji. Jeigu manoma, kad karpą gali turėti vienas suaugęs iš dešimties, tai vaikų amžiuje statistika yra vienas vaikas iš trijų.
Paprastai karpos organizmui pavojaus nekelia. Jos gali būti traumuojamos ir kelti skausmą, jeigu atsiranda sąnario srityje, ant pado, po nagu. Atsiradusios matomoje vietoje karpos blogina estetinį vaizdą ir gali būti socialinės distancijos priežastimi, aplinkinius įspėdamos, kad karpą nešiojantis žmogus kartu platina ir jas sukeliantį virusą.
Ne visi odos dariniai yra karpos. Karpa turi būdingą vaizdą – jos paviršius sustorėjęs ir apragėjęs, o spalva gali skirtis nuo baltos iki gelsvai rudos. Karpų dydis taip pat gali būti skirtingas – kai kurios mažos it taškeliai, kitos – didelės. Liečiant karpas jaučiamas šiurkštumas, grūdėtumas.
Kai kurie žmonės karpomis vadina ir tuos odos darinius, kurie iš tiesų nėra karpos. Pavadinti netinkamai nėra pavojinga, pavojingiau – savarankiškai imtis karpoms skirto gydymo ten, kur jų nėra. Dažnai į karpas panašios ir suklaidinti galinčios yra papilomos ar seborėjinės keratozės židiniai, vaikams – odos moliuskas. Todėl aptikus karpą rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatologą – diagnozės nustatymui ir gydymo plano sudarymui.
Gydymas. Kadangi žmogaus organizmas dažnai susiduria su įvairias virusais, tame tarpe ir karpas sukeliančiu žmogaus papiloma virusu, jis turi išvystęs atitinkamas apsaugines sistemas, neleidžiančias kiekvienam virusui mus susargdinti. Jeigu atsirado karpa ar keletas jų, derėtų pagalvoti, galbūt nusilpo imuninė sistema ir nebetrukdo virusui daugintis. Todėl ir karpų gydymas pirmiausia turėtų prasidėti nuo imuninės sistemos stiprinimo. Juolab, kad sugebėję išnaikinti šiuo metu esančias karpas mes nepašaliname viruso, o jis gali inicijuoti karpų atsiradimą kitose vietose. Todėl stipri imuninė sistema yra kaip garantija, kad karpos nebegrįš.
Vietiškai karpoms gydyti naudojami įvairūs medikamentiniai ir procedūriniai gydymo būdai, o patį tinkamiausią parinkti turi gydytojas. Gali būti skiriami įvairūs tepalai ar tirpalai. Taip pat galima gydyti atliekant krioterapiją (šaldant azotu), taikant elektrokoaguliaciją ar elektrokaustiką. Chirurgiškai gydant karpas pasitelkiamas lazeris arba skalpelis.
Kaip apsisaugoti nuo karpų? Karpas sukeliantis virusas plinta kontaktiniu būdu, todėl derėtų vengti naudotis kitų žmonių asmeniniais daiktais. Užsikrėsti galima ir spaudžiant ranką, naudojantis bendro naudojimo daiktais, prisilietus prie durų rankenos viešose įstaigose ar laikantis už turėklo viešajame transporte. Sunku įsivaizduoti, kad būtų galima išvengti galimybės liesti visus paviršius, ant kurių galimai laukia karpas sukeliantis virusas, todėl svarbu prisiminti rankų higienos svarbą. Dažnas rankų plovimas sumažina tikimybę užsikrėsti tiek žmogaus papilomos, tiek ir kitais virusais.
Norint išvengti karpų atsiradimo ant padų, reikėtų avėti gumines šlepetes bendro naudojimo baseinuose, dušuose ar pirtyse. Taip pat vengti matuotis kitų žmonių avalynę arba tai daryti su kojine, kurią panaudojus derėtų kuo greičiau nusiimti ir išskalbti.
