Reumatoidinis artritas – labiausiai Lietuvoje išplitusi reumatinė liga. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie 1200 naujų reumatoidinio artrito atvejų. Moterys šia liga serga 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Reumatoidiniu artritu gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau ypač dažnai ši liga prasideda penktajame – šeštajame gyvenimo dešimtmetyje.
Charakteringiausi pradiniai šios ligos simptomai
Reumatoidinio artrito pradžia gali būti ketveriopa:
- Lėtinė pradžia. Sąnarių uždegimas prasideda palaipsniui, nuo oligoartrito (1-3 sąnarių uždegimo). Sąnarių skausmas ir tinimas palaipsniui intensyvėja, apima vis daugiau sąnarių. Liga plinta lėtai, bet atkakliai, be „šviesių periodų”;
- Intermisinė ligos pradžia. Ryškios klinikos periodus keičia „šviesūs periodai”, tačiau šie palaipsniui trumpėja ir retėja. Liga darosi persistentinė, nuolat progresuojanti;
- Ūminė ligos pradžia. Per kelias savaites išplinta ryškus eksudacinis daugelio sąnarių uždegimas su visais būdingais reumatoidinio artrito klinikiniais požymiais;
- Reumatoidinis artritas gali prasidėti ir palindrominio reumato sindromu. Jis nusakomas taip: tai ūmiai prasidedantis vieno ar kelių sąnarių skausmas ir tinimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o paskui visiškai praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Tokios staigios artrito atakos gali kartotis vieną arba keletą kartų per savaitę, arba per mėnesį. Maždaug 30 proc. palindrominio reumato atvejų galų gale virsta tipišku reumatoidiniu artritu.
Pagrindiniai reumatoidinio artrito diagnostikos kriterijai
– Pagrindiniai yra šie:
- Rytinis sąnarių stingimas, trunkantis ne trumpiau negu 1 val.;
- Artritas bent trijose sąnarių grupėse, pasireiškiantis sąnario audinių tinimu arba eksudacija į sąnario ertmę;
- Sąnarių tinimo simetriškumas;
- Plaštakų sąnarių tinimas;
- Poodiniai mazgeliai;
- Rentgenologiniai pokyčiai, būdingi reumatoidiniam artritui (cistiniai pokyčiai, erozijos, kaulų porozė).
Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas
Reumatoidinio artrito diagnozę galima nustatyti, jei randami bent keturi iš šešių ankščiau minėtų kriterijų. Neretai ankstyvos stadijos reumatoidinį artritą diagnozuoti yra sunku. Gana sudėtinga šią ligą ir gydyti. Būtent tuo tikslu ir ruošiami gydytojai specialistai (reumatologai).
Reumatinių ligų gydymą apsunkina visa eilė faktorių: paciento gyvenimo būdas ir požiūris į ligą, gretutinės ligos, reumatoidinio artrito formos bei ligos ypatumai, gydančio gydytojo kvalifikacija. Apie 50 proc. darbingo amžiaus žmonių po 10 metų ligos netenka darbo. To priežastys: didelis ligos aktyvumas, uždelsta diagnozė, liga nustatyta vėlesniame amžiuje. Anksti diagnozavus ir laiku pradėjus efektyvų gydymą, dažnai pasiekiama ligos remisija. Tačiau dėl ne laiku pradėto gydymo (vėlyvas paciento apsilankymas pas reumatologą), progresuojančios eigos ir ligos aktyvumo, vaistų pašalinių reiškinių, prognozė gali baigtis nepalankiai. Gyvenimo trukmės mažėjimas sergant reumatoidiniu artritu yra susijęs su dažnesniais piktybiniais navikais, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, inkstų ligomis, bakterinėmis infekcijomis. Tai gali būti ir tiesioginė mirties priežastis.
