Statistikos duomenimis antsvorį ir nutukimą turinčių asmenų skaičius pasaulyje kasmet tampa vis didesnis. Plintantis sėslus gyvenimo būdas, sveikatai mažiau palanki mityba, kasdieniai emociniai išgyvenimai, tam tikros ligos yra priežastys, dėl kurių svoris didėja dažniausiai. Bet kodėl tai svarbu? Dėl kokių priežasčių turėtume stengtis išlaikyti ar pasiekti normalų kūno svorį ir kaip tai padaryti?
Didesnis svoris – ligų rizika
Žmogaus kūno svoris yra ne tik išvaizda, bet ir sveikatos rodiklis. Su antsvoriu ir nutukimu susijusios tokios ligos, kaip arterinė hipertenzija, II tipo cukrinis diabetas, miego apnėja, podagra, nevaisingumas. Pernelyg didelis kūno svoris neigiamai veikia ir sąnarių sveikatą. Apkraunami kelių ir klubų sąnariai, juose greičiau vystosi degeneraciniai pakitimai, artrozė. Pasak Nacionalinio vėžio instituto, antsvoris ir nutukimas didina tikimybę susirgti storosios žarnos, inkstų, stemplės, kasos, tulžies pūslės vėžiu, moterims – gimdos kūno, kiaušidžių, o prasidėjus menopauzei ir krūties vėžiu. Kūno svoris neretai susijęs ir su emocine sveikata.
Kaip įvertinamas kūno svoris
Siekiant įvertinti ar žmogaus kūno svoris yra normalus, pasitelkiama keletas rodiklių. Vienas iš jų yra KMI indeksas – ūgio ir svorio santykis, kurį apskaičiavus ir palyginus su lentelėje esančiomis vertėmis žmogaus kūno svorį galima priskirti prie žemo, normalaus, antsvorio, nutukimo ir sunkaus nutukimo kategorijų.
Kitas svarbus rodiklis yra juosmens apimtis, padedanti diagnozuoti su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusį centrinį pilvinio tipo nutukimą. Nepaisant to, koks yra apskaičiuotas KMI indeksas, didesnė negu rekomenduojama juosmens apimtis reiškia didesnę su antsvoriu susijusių sveikatos problemų tikimybę. Nustatyta, kad didelė rizika sveikatai kyla tuomet, jeigu vyrų juosmens apimtis viršija 102 cm, o juosmens/klubų apimties santykis yra didesnis kaip 0,9. Moterims juosmens apimtį rekomenduojama išlaikyti iki 88 cm, o juosmens/klubų apimties santykį – iki 0,85.
Kaip sumažinti ar palaikyti kūno svorį?
Kūno svoriui daug įtakos turi fizinis aktyvumas ir mitybos įpročiai. Yra mokslinių tyrimų įrodančių, jog fizinis aktyvumas yra pranašesnis net už paveldimumą – pakankamai fiziškai aktyvūs žmonės gali sėkmingai išlaikyti normalų kūno svorį nepaisant to, jog savo genome nešioja nutukimą koduojančius genus. Geriausia, jeigu kasdien randama laiko būti fiziškai aktyviam bent pusę valandos. Tai gali būti treniruotės sporto klube, lauke, aktyvūs žaidimai su vaikais, ėjimas į darbą ar iš jo. Kad fizinis krūvis atitiktų sveikatos būklę, būtų atliekamas tinkamai ir duotų rezultatų, geriausia pasikonsultuoti su kineziterapeutais ar sporto treneriais.
Mitybos įpročių korekcija irgi svarbi, norint pasiekti normalų kūno svorį ar jį išlaikyti. Svorio augimą paprastai skatina aukšto kaloringumo maistas – tiek maisto produktai, tiek ir gėrimai. Derėtų vengti daug cukraus turinčio, perdirbto, greito maisto, mėsą valgyti keletą kartų į savaitę. Rekomenduojama vartoti daugiau daržovių, grūdinių ir ankštinių kultūrų, sėklų, riešutų. Net ir vaisiuose esanti fruktozė organizme virsta cukrumi, todėl juos valgyti rekomenduojama saikingai, o vaisių sulčių geriau vengti. Valgiaraščio korekcijai gali būti pravartu apsilankyti pas gydytoją dietologą.
Jeigu didelio laipsnio nutukimo nepavyksta sukontroliuoti vien tik mityba bei fiziniu aktyvumu, pacientui gali būti siūloma ir chirurginė pagalba. Naujos technologijos padeda pacientams pasiūlyti sprendimus, po kurių jie gana greitai gali grįžti į įprastą gyvenimą. Tačiau svarbu prisiminti – visos intervencijos yra pagalba siekiant savo tikslo – turėti normalų kūno svorį. Tačiau be paties paciento pastangų, valgymo įpročių ir režimo bei fizinio aktyvumo pokyčių, tą padaryti vargiai pavyks.
