Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti ilgalaikiu kraujospūdžio padidėjimu. Nors dažniausiai ligos priežastys nėra aiškios, tačiau ji tokia paplitusi, jog statistikos duomenimis vien tik Lietuvoje apie trečdalis suaugusiųjų ir daugiau negu 60% asmenų virš 65 metų serga arterine hipertenzija. Pasaulyje šia liga serga apie 1,13 milijardo žmonių.
Ligos simptomai
Dažnai arterine hipertenzija sergantys žmonės niekuo nesiskundžia, todėl daugelį metų liga gali būti nepastebėta. Negydant ji progresuoja, vystosi įvairių organų pakenkimas: hipertrofuoja kairysis širdies skilvelis, pakenkiami inkstai, akys, kraujagyslių sienelės. Vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma, sunkus smegenų ir kitų organų kraujagyslių pakenkimas, inkstų, širdies funkcijos nepakankamumas. Ligos eiga priklauso nuo jos sunkumo, trukmės, atsiradimo priežasčių ir gydymo veiksmingumo.
Rizikos veiksniai, skatinantys ligos atsiradimą
Kadangi arterinė hipertenzija yra ne tik dažna liga, bet ir viena iš dažnesnių mirties priežasčių, todėl būtina žinoti pagrindinius jos rizikos veiksnius:
- vyresnis amžius (moterims virš 65 m., vyrams virš 55 m.);
- žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio, narkotikų vartojimas);
- paveldimumas;
- per mažas fizinis aktyvumas;
- padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje;
- nutukimas;
- II tipo cukrinis diabetas;
- gausus druskos vartojimas, nesubalansuota mityba;
- naktinis darbas.
Didžioji dalis šių rizikos veiksnių yra koreguojami, o tai reiškia, kad praktiškai kiekvienas savo rankose turime galimybę išvengti arterinės hipertenzijos diagnozės.
Kaip diagnozuojama arterinė hipertenzija?
Arterinė hipertenzija diagnozuojama, jeigu kraujospūdis ilgesnį laiką yra aukštesnis negu 140/90 mmHg. Tačiau jau į aukšto normalaus kraujospūdžio kategoriją patenkantys rodikliai – 130-139/85-89 mmHg – turėtų būti traktuojami kaip raudona vėliavėlė ir skatinti apsilankyti pas gydytoją, nes iki arterinės hipertenzijos diagnozės gali būti likęs vos vienas žingsnis.
Kad diagnozė būtų patvirtinta, kraujo spaudimas matuojamas daug kartų. Tai atlieka tiek gydytojas konsultacijos metu, tiek ir pats pacientas matuodamas kraujospūdį namuose bei pildydamas dienyną.
Dažniausiai nustatoma pirminė hipertenzija – kraujo spaudimo padidėjimas, kurio tiksli priežastis nėra aiški. Manoma, kad tai yra įvairių veiksnių pasekmė, o juos tiksliai įvardinti konkrečiam pacientui, kol kas, įrankių nėra. Pirminė hipertenzija nustatoma apie 90% atvejų. Kiti 10% pacientų kenčia nuo antrinės, konkrečios priežasties sukeltos, hipertenzijos. Šios ligos priežastimis gali būti endokrininės sistemos ar inkstų ligos, kraujagyslių susiaurėjimas, vaistai ir kt. Paprastai antrinę hipertenziją pavyksta sėkmingai koreguoti, kartu gydant ir pagrindinę ligą.
Labai svarbu prisiminti, kad pas gydytojus lankytis ir kraujospūdį matuotis turėtų visi, net ir simptomų neturintys, suaugę žmonės. Tiems, kurie turi rizikos veiksnių, tai daryti rekomenduojama bent du kartus į metus.
Gydymas
Jeigu kraujospūdžio pakilimas nėra didelis, gydytojas pirmiausia gali rekomenduoti jį koreguoti keičiant gyvensenos ir mitybos įpročius. Derėtų sumažinti druskos vartojimą (<6g per parą), reguliariai užsiimti sportine ar fizine veikla (bent 30 min. kasdien), atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti kūno svorį, pasirūpinti visaverte mityba. Jeigu tai nepadeda ar kraujospūdis yra žymiai padidėjęs – skiriamas medikamentinis gydymas.
Gydymo tikslas – efektyvi ir ilgalaikė kraujospūdžio kontrolė. Kad būtų galima pasiekti šių rezultatų, gydymas dažniausiai trunka nuo diagnozės nustatymo iki gyvenimo pabaigos. Svarbu paminėti, jog savigyda užsiimti nederėtų, nes kuo anksčiau arterinė hipertenzija pradedama gydyti su gydytojų priežiūra, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti tiek ligą kontroliuojant, tiek išvengiant komplikacijų.
Arterinė hipertenzija nėra nekalta liga, o atsižvelgiant į jos paplitimą – kiekvienas turėtume pasirūpinti ligos prevencija ir reguliariai tirtis, kad galėtume užbėgti už akių sunkioms komplikacijoms.
