Žmonės kreipiasi dėl pačių įvairiausių šlapimo ir lytinės sistemos problemų: inkstų akmenligės, šlapimo takų infekcijų, šlapinimosi ar lytinės potencijos sutrikimų ir t.t. Daugelį ligų, sutelkus bendras gydytojo ir paciento jėgas, galima sėkmingai išgydyti. Tačiau ir gydytojui, ir pacientui tenka nusivilti, kai diagnozuojamas toli pažengęs piktybinis susirgimas.
Prostatos vėžys – gana dažna vyrų liga. Šiuo metu įtarti ir diagnozuoti šią ligą nėra sudėtinga: užtenka sulaukus 45-erių metų amžiaus bent kartą metuose apsilankyti pas gydytoją urologą ir sekti PSA –prostatos specifinio antigeno- kitimus.. Jei artimųjų tarpe kas nors sirgo prostatos vėžiu, apsilankymus reikėtų pradėti anksčiau – nuo 40 metų.
Kiek retesni – inkstų vėžiniai susirgimai – dažniausiai diagnozuojami atliekant echoskopinį (ultragarsinį) tyrimą. Diagnozės patikslinimui paprastai prireikia dar ir rentgenogramų ar tomogramų. Tiriant šlapimą paprastai randama raudonųjų kraujo kūnelių, kurių sveikų žmonių šlapime neturėtų būti.
Šlapimo pūslės vėžiais dažniau suserga žmonės virš 50 metų amžiaus. Būdingas požymis – kraujo krešuliukai šlapime. Diagnozuojama cystoskopuojant (apžiūrint šlapimo pūslę iš vidaus įvedus į ją specialų optinį aparatą – cystoskopą).
Žymiai retesnis – sėklidžių vėžys. Ši liga kasmet Lietuvoje nustatoma 30-40 vyrų. Sėklidėje arba šalia jos atsiranda neskausmingi arba mažai skausmingi sukietėjimai, kurie palaipsniui auga. Susirgimui progresuojant, sukietėjimai čiuopiami ir kirkšnyse. Diagnozuojama atliekant echoskopinius bei histologinius tyrimus.
Kad ir kaip grėsmingai atrodytų minėtų ligų diagnozės, daugelis vėžinių susirgimų šiandien gali būti sėkmingai išgydyti jeigu tik pacientai kreiptųsi į urologą anksčiau, kol liga dar neišplitusi. Liūdna konstatuoti, jog daugelis žmonių per daug ilgai delsia, bando susigyventi su savo liga, ją ignoruoja, arba tiesiog drovisi eiti pas urologą nors ir turi gana rimtų nusiskundimų . O profilaktiniai urologo patikrinimai kol kas jaudina tik mažą visuomenės dalį.
