Migrena yra lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingas priepuolinis galvos skausmas. Dažnai jis lydimas ir tam tikrų fiziologinių reiškinių – pykinimo, vėmimo, jautrumo šviesai ar garsams. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, trikdyti sergančiojo asmens rutiną, įtakoti jo gyvenimo ritmą, netgi galimybes dirbti.
Tikslios migrenos priežastys nėra žinomos. Mokslas išsiaiškino, kad kai kuriais atvejais ji gali būti paveldima. Jeigu pacientas serga migrena be auros, jo giminėje yra du kartus daugiau sergančiųjų migrena be auros, negu bendroje populiacijoje. Tačiau trūksta dar daug informacijos, jog būtų galima nustatyti visą migrenos atsiradimo mechanizmą.
Migrenai būdingas stiprus pulsuojančio pobūdžio galvos skausmas, dažniausiai apimantis vieną, rečiau abi galvos puses. Skausmas gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, šviesos ir garso baimės.
Likus kelioms dienoms ar valandos iki priepuolio pradžios gali atsirasti nemalonūs simptomai, kuriuos sergantysis atpažįsta kaip beprasidedančios migrenos požymius. Tai vadinama prodromine faze. Dažniausiai pasireiškia nuotaikos svyravimai, nuovargis, apetito pokyčiai, virškinimo sistemos sutrikimai, troškulys ar padidėjęs noras šlapintis.
Aura būdinga apie 20-30 proc. sergančiųjų ir atsiranda prieš prasidedant skausmams arba jiems prasidėjus. Ji trunka iki valandos, dažniausiai nuo 5 iki 20 minučių. Auros metu pasireiškia regos, kalbos ar jutimų sutrikimai.
Skausmų mažėjimą ar jų pabaigą žymi podrominė fazė, kurios metu organizmas atsigauna po patirto priepuolio. Jos metu savijauta po truputėlį gerėja, nors iki visiško pagerėjimo gali praeiti kelios dienos.
Kiekvienam pacientui migrenos pasikartojimų dažnis skiriasi, tačiau dažniausiai liga pasireiškia 1-2 kartus per mėnesį. Skausmo priepuolis su prodromo ir podromo fazėmis gali užtrukti net kelias paras, sunkesniais atvejais – iki penkių parų. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas žmogui, kuris priepuolio metu negali tinkamai funkcionuoti bei atlikti netgi paprastų kasdienių funkcijų. Todėl migrena yra ne tik paties paciento, bet ir jo aplinkos problema.
Migreną išprovokuoti gali nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, menstruacijos, miego sutrikimai, dehidratacija, pervargimas po intensyvaus fizinio krūvio, kaklo ar galvos traumos, alkoholio vartojimas, tam tikri maisto produktai. Stresą bei nerimą keliančios situacijos, intensyvi šviesa, garsas ar kvapas taip pat gali būti migrenos priepuolio priežastimi. Skirtingi pacientai gali turėti individualių migreną provokuojančių veiksnių, kuriuos nėra lengva identifikuoti.
Migrena sergančio paciento klinikinis ištyrimas, laboratoriniai bei vaizdiniai tyrimai būna normalūs, todėl diagnozė nustatoma remiantis paciento nusiskundimais, jo vedamo migrenos dienyno duomenimis.
Migrenos medikamentinis gydymas turi du pagrindinius tikslus – numalšinti priepuolius ir juos suretinti. Priepuoliams suvaldyti gali būti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo arba specialūs migrenai gydyti skirti preparatai. Pastarieji veikia blokuodami neurogeninį uždegimą. Kadangi šie vaistai ne visada veiksmingi bei turi nemažai šalutinių poveikių, rinkoje atsiranda naujų, inovatyvesnių preparatų, didinančių efektyvios pagalbos migrena sergantiems pacientams galimybes.
Priepuoliams retinti pasitelkiami vaistai bei nemedikamentinės priemonės. Didelis dėmesys skiriamas miego režimui, fiziniam aktyvumui, reguliariai ir visavertei mitybai, streso valdymui bei galvos skausmo priepuolių registravimui. Taip pat kai kuriems pacientams veiksmingai veikia fizioterapijos procedūros pasitelkiant elektros srovę ar magnetines bangas. Sunkesniems pacientams gydyti taikomas nespecifinis gydymas vaistais nuo depresijos, epilepsijos bei padidėjusio kraujospūdžio. Su hormoniniais pokyčiais susijusi migrena gydoma taikant hormoninę terapiją. Taip pat migrenai retinti sėkmingai taikoma biologinė terapija bei gydymas gepantais. Alternatyvios gydymo priemonės – meditacija ir akupunktūra – veiksmingos ne visiems, tačiau kai kuriais atvejais gali sėkmingai padėti sumažinti pasikartojančių priepuolių dažnį. Tinkamiausias gydymo metodas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.
Kadangi migrenos priepuolio metu sergantysis negali tinkamai funkcionuoti, reikalinga pagalba iš šalies. Todėl šalia esančių žmonių mokymas apie migreną bei pagalbą ja sergančiam žmogui neturėtų būti pamiršti.
