Alzheimerio liga – neurodegeneracinė galvos smegenų liga. Progresuodama ji pažeidžia sergančiojo atmintį, mąstymą, galimybę bendrauti bei pasirūpinti savimi. Tai dažniausia demencijos priežastis pasaulyje ir sudaro apie tris ketvirtadalius senatvinių smegenų ligų.
Alzheimerio priežastys – iki galo neištirtos
Nepaisant daugybės pasaulyje vystomų tyrimų, tikslios Alzheimerio ligos priežastys nėra žinomos. Dažniausiai kalbama apie specifinių baltymų – beta amiloidų ir tau proteinų – sankaupas smegenyse. Manoma, kad šį procesą gali paskatinti gilaus miego trūkumas, atsirandantis organizmui senstant. Gilaus miego metu smegenys valosi ir šalina toksinius produktus, tame tarpe ir beta amiloidus bei tau proteinus. Kai miegas prastėja, smegenų valymasis nėra toks efektyvus procesas, todėl medžiagos kaupiasi trikdydamos signalų perdavimą tarp neuronų. Nenaudojami neuronai prarandami, smegenys ima trauktis, mažėja smegenų tūris. Pirmieji pokyčiai atsiranda hipokampe – už naujų prisiminimų formavimą bei orientaciją erdvėje atsakingoje smegenų dalyje. Ligai progresuojant pažeidimai palengva apima visas smegenis.
Kam rizika susirgti Alzheimerio liga yra didžiausia?
Dažniausias rizikos faktorius yra amžius – liga pasireiškia vykstant senėjimo procesui, tačiau tai nėra normali senatvės dalis.
Pastebėta, jog didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga turi tie, kurie serga kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ar dirba kenksmingomis sąlygomis. Praeityje patirtos galvos traumos irgi gali paskatinti ligos procesų vystymąsi.
Taip pat atsirado teorija, siejanti Alzheimerio ligos atsiradimą su bakterijų, virusų, sunkiųjų metalų (aliuminio) poveikiu smegenims.
Genetikai nustatė, kad žmonės, kurių organizme aptinkamas tam tikras specifinis baltymas, turi net 20 kartų didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga. Tačiau šį baltymą koduojantis genas stebimas didelėje dalyje Afrikos žmonių populiacijos, nors sergančių Alzheimerio liga ten nėra daug, lyginant su vakarų gyventojais.
Nors konkreti ligos priežastis vis dar nėra aiški, sutariama, jog jos atsiradimą nulemia su senatve susijusių pokyčių organizme, genetinių ir aplinkos veiksnių bei gyvenimo būdo derinys.
Kaip liga pasireiškia?
Pirmieji simptomai pasireiškia sunkumais prisiminti naujai gautą ar išmoktą informaciją, mat struktūriniai pokyčiai smegenyse prasideda už mokymąsi atsakingose srityse. Pacientai linkę kartoti tą pačią informaciją, pamesti daiktus, dažnai vengia rašyti ir patiria skaitymo sunkumų.
Pažeidimams plečiantis apimamos sritys, atsakingos už orientaciją laike ir erdvėje. Sunku orientuotis ne tik gatvėje, bet ir namuose. Dėl miego sutrikimų padaugėja pabudimų naktį. Atsisakoma savo pomėgių ar įpročių, atsiranda nuotaikos ir elgsenos pokyčių, sergantysis tampa įtarus aplinkinių atžvilgiu.
Vėlesnėse stadijose dar labiau sutrinka atmintis bei elgsena, pasireiškia sunkumai kalbant, ryjant ir vaikštant. Sergantysis nebeprisimena vaikų vardų, nežino kur randasi, negali pasakyti šiandienos datos, nesugeba pasirūpinti savimi. Paprastai nuo ligos pradžios iki visiško smegenų pažeidimo praeina apie 15 metų.
Diagnostika ir taikomas gydymas
Alzheimerio liga nustatoma pagal jai būdingus simptomus ir atliekant specialius psichologinius testus. Diagnozei patvirtinti gali būti skiriama galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Nors liga nėra pagydoma, pastebėta, jog laiku ją nustačius, galima sulėtinti smegenų degeneracinius procesus bei padėti sergančiajam išlaikyti savarankiškumą. Tam svarbu rūpintis visaverte mityba, miego kokybe, užtikrinti pakankamą fizinį ir protinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad laiku nustatytos ir koreguotos klausos problemos gali iki 9 proc. sumažinti tikimybę susirgti Alzheimerio liga.
Ligai gydyti skiriami medikamentai palengvina simptomus ir sulėtina ligos progresavimą, tačiau negali jos visiškai sustabdyti. Šiuo metu daug vilčių dedama į vakcinos nuo Alzheimerio ligos sukūrimą.
