Sušilus orams spaudoje vis daugiau kalbama apie kojų tinimą, sunkumą, greitą nuovargį, kurių priežastimi dažniausiai būna venų ligos. Šiltuoju metų laiku žmonės, turintys veninės kraujotakos sutrikimų, pasijaučia blogiau. Mūsų kūnas savo šilumos perteklių atiduoda per odą. Kojų odos plotas yra didelis ir šiltoje aplinkoje kojų odoje susikaupia daugiau kraujo, kuris atidavęs deguonį ir atvėsęs turi grįžti į širdį. Tam reikalinga įveikti gravitacinę jėgą. Jeigu mūsų venos sveikos, jų vožtuvai funkcijonuoja normaliai, o blauzdų raumenys sveiki ir stiprūs, kraujas širdį pasieks nesunkiai ir kojos bus lengvos net ir karštą vasaros dieną. Deja, kitaip yra tuomet, kai žmonės serga dažna lėtine paveldima liga – poodinių venų mazginiu išsiplėtimu. Dalis kraujo grįžti į širdį negali dėl neveikiančių poodinių venų vožtuvų, kraujo skystoji dalis išeina iš už kapiliarų ribų ir persunkia audinius. Kojos dienos gale tampa sunkios, skausmingos, naktį vargina mėšlungis. Vasarą dažnesnės ir šios ligos komplikacijos, tokios kaip poodinių venų tromboflebitai, rožės, odos atrofija blauzdos apatiniame trečdalyje, ir galu gale trofinių opų atsiradimas.
Gydymas tepalais ar medikamentais problemos dažnai neišsprendžia. Laikinas savijautos pagerėjimas gali būti dėl šaldančio tepalo poveikio. Tepalai ar medikamentai tikslingesni tuo atveju, jeigu liga konmplikuojasi ir atsiranda tromboflebitas – poodinių venų mazgų uždegimas. Lėtiniam susirgimui pristabdyti geriau tinka kompresinė terapija – tai yra kojos, kurioje išsiplėtę poodinės venos, bintavimas elastiniu bintu ar kompresinės kojinės dėvėjimas. Ligos tai nesustabdo, tačiau gali nukelti operacijos datą. Ligoniai linkę save apgaudėti ir bandyti visus lengvesnius gydymo metodus, tikėdamiesi išvengti operacijos. Tačiau dažniausiai viską išbandę ir nusivylę vis tiek pasibeldžia į chirurgo duris. Poodinių venų operacijos yra pakankamai saugios, jų rezultai yra labai geri lyginant su bet kokiais kitais šios ligos gydymo būdais.
