Maždaug kas dešimtą Lietuvos gyventoją vargina išsiplėtusios kojų venos. Deja, ne visi laiku susirūpina šios ligos gydymu ir todėl didelė dalis tokių pacientų kenčia dėl gana sunkių, kartais net pavojingų gyvybei komplikacijų.
Jauname amžiuje poodinių venų mazginis išsiplėtimas sveikatai rimtesnių problemų nesukelia, o sąlygoja tik kosmetinius nepatogumus.Vyresniame amžiuje, kuomet organizmo visos kompensacinės galimybės sumažėja, poodinių venų mazginis išsiplėtimas labai dažnai grasina tokiomis komplikacijomis kaip veninių mazgų trombozė (užsikimšimai) ir uždegimai (tromboflebitai), rožė bei negyjančios šlapiuojančios trofinės opos, kurios gali būti nesėkmingai gydomos metų metais kol neatstatoma normali kojos kraujotaka – nepašalinamos išsiplėtusios venos.
Kraujas turi savybę krešėti (sudaryti trombus), ir kuo lėtesnė yra kraujo tėkmė, tuo didesnė rizika, jog jis sukrešės. Jeigu šalia venų ligos dar prisideda kiti faktoriai, skatinantys kraujo krešėjimą, tromboflebito ar giliųjų venų užsikimšimo (trombozės) rizika padidėja. Kraujo krešėjimą gali paveikti skysčių netekimas, būdingas viduriuojant, vemiant, po virusinių infekcijų. Kraujo krešėjimą gali paveikti staigi temperatūrų kaita (maudymasis pirtyje, nesaikingos saulės vonios). Taip pat kraujo krešėjimą skatina kai kurie medikamentai. Dažniausiai stebimos venų ligų komplikacijos ligoniams, vartojantiems hormoninius medikamentus dėl astmos, sisteminių jungiamojo audinio ligų, o taip pat vartojant kontraceptikus.
Bene rimčiausia komplikacija – plaučių funkcijos sutrikdymas dėl venose susidariusių didesnių ar mažesnių krešulių patekimo į plaučių kraujagysles (prisiminkime kraujo kelią – veninis kraujas iš kojų patenka į širdį, o iš ten iškart perpumpuojamas į plaučius). Ypač rimtas pavojus išsiplėtusias venas turintiems žmonėms iškyla prireikus bent keletą dienų pabūti visiškoje ramybėje. Turbūt, ne vienam yra tekę girdėti apie ūmias mirtis pacientui keliantis iš lovos po operacijos. Jos įvyksta dėl to, kad užsistovėjus kraujui veniniame mazge, susiformuoja krešulys, kuris, pacientui aktyviau sujudėjus (ir dėl to pakilus spaudimui venoje), atitrūksta ir, krauju nukeliavęs į plaučių arteriją, ją užkemša.
Jeigu numatoma planinė operacija, pacientams, turintiems išsiplėtusias venas, rekomenduojama pirmiausia susigydyti jas, o tik po to atlikti reikalingą operaciją. Tačiau ne visas operacijas galima atidėlioti – kartais tenka jas atlikti skubia tvarka. Todėl, turint išsiplėtusias venas, protingiausia būtų nelaukti, o gydyti jas ilgai nedelsus.
