Stuburo kanalo stenozė – kas tai? Per visą stuburo ilgį iš žiedo pavidalo slankstelių susidaro stuburo kaulinis kanalas, kuriame yra nugaros smegenys, jų dangalai, nervų šaknelės, kraujagyslės. Ties viršutiniais juosmeniniais slanksteliais stuburo smegenys baigiasi ir toliau kanalu tęsiasi pluoštas nervų, nusidriekiančių į sėdmenis, mažojo dubens organus bei kojas. Dėl įvairių priežasčių (siauro stuburo kanalo, tarpslankstelinių sąnarių degeneracijos, kaulinių išaugų formavimosi ir kt.) siaurėjant stuburo kanalui, šie nervai pradedami spausti. Stuburo kanalo stenoze (liumbaline stenoze) ir vadinamas šių nervinių struktūrų suspaudimas (stenozė – tai angos ar kanalo skersmens susiaurėjimas). Liga dažniausiai pasireiškia nugaros juosmens dalies sustingimu, nuovargiu, skausmais, atsirandančiais ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus. Ligai progresuojant, žmogus nebegali paeiti. Vis dėlto, radiologiniai tyrimai rodo, jog kartais ligoniai, kurių stuburo kanalas susiaurėjęs, gali niekuo nesiskųsti.

Patvirtinus stuburo kanalo stenozės diagnozę, pacientui paaiškinama, kad nedidelis skausmas pavojaus sveikatai nesukelia.

Beveik visada stuburo kanalo stenozę reikia pradėti gydyti konservatyviai. Užtikrinus pakankamą kraujo ir medžiagų apykaitą audiniuose, nuslopinus uždegimą, galima tikėtis, kad liga palengvės ar simptomai visiškai išnyks.

Konservatyvus gydymas. Pagrindiniai konservatyvaus stenozės gydymo metodai yra:

  1. gyvenimo būdo ir režimo korekcija;
  2. analgetikai;
  3. nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
  4. fiziniai pratimai, ypač kiek palinkus į priekį (pvz., stacionarus dviratis).

Konservatyvus gydymas nepanaikina stenozės priežasčių, tačiau gali veiksmingai sumažinti uždegimą, nervinių šaknelių dirginimą ir skausmą. Gydymas turi būti nuoseklus. Skiriamos nepriklausomos, tačiau viena kitą dengiančios konservatyvaus gydymo fazės: skausmo mažinimo, stabilizacijos ir geros būklės išlaikymo. Skausmo mažinimo fazėje skiriama nuskausminamoji terapija ir, prireikus, gulimas rėžimas. Kai nuskausminamųjų vaistų poveikis nepakankamas, turėtų būti pradėtos epidurinės steroidų injekcijos (epidurinės blokados). Epidurinės steroidų injekcijos rekomenduojamos esant vidutiniam ar intensyviam kojos skausmui. Jei vyrauja nugaros skausmas, padeda fizioterapija. Jei ši terapija nepakankamai veiksminga per kelias savaites, galima skirti epidurines injekcijas, nors šiuo atveju jos paprastai mažiau efektyvios negu esant kojos skausmui.

Kaip pagalbinė terapija skausmo paūmėjimo metu rekomenduojami B grupės vitaminai, šaknelės mikrocirkuliaciją gerinantys preparatai, trumpalaikis juosmeninio korseto dėvėjimas.

Praėjus ūminiam ligos periodui, atliekami lengvi fiziniai pratimai. Mankšta sustiprina raumenis, palaikančius laikyseną, padeda atkurti minkštųjų audinių ilgį ir tonusą. Paprastai ligoniai gerai toleruoja stacionaraus dviračio mynimą, ypač palinkus į priekį. Bet kokiu atveju mankštą turėtų parinkti specialistas kiekvienam ligoniui individualiai. Fiziniai pratimai neturi šalutinio poveikio, išskyrus tai, jog retkarčiais gali paūminti skausmą ar atitolinti operacinį gydymą. Tačiau net ir šiuo atveju bendra ligonio būklė iki operacijos pagerėja, todėl pati operacija toleruojama geriau, sumažėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Paprastai intensyvus konservatyvus gydymas trunka ne mažiau kaip tris mėnesius. Jeigu būklė negerėja, siūloma operacija.

Operacinis gydymas. Atmintina, jog pagrindinis operacijos tikslas yra skausmo ir neurologinės kojų simptomatikos sumažinimas, nes operacija neišgydo, o tik pašalina ligos sukeltus padarinius (t. y. nervo spaudimą). Todėl tikėtis visiškos nugaros skausmų remisijos po operacijos dažniausiai neverta. Vis dėlto operaciniai stuburo kanalo dekompresijos rezultatai yra geri (literatūros duomenimis, geri ir puikūs rezultatai būdingi 26-100 proc. operuotų ligonių). Vis dėlto neurologinius pažeidimus ne visada pavyksta panaikinti operaciniu būdu.

Svarbu atminti, kad atsiradus kad ir nedideliems nugaros skausmams, reikia pasikonsultuoti su gydytoju, užuot laukus kol skausmas taps stiprus ir pastovus. Galbūt savalaikė specialisto konsultacija jums leis, pritaikius paprasčiausius konservatyvaus gydymo būdus, gyventi be pastovaus ir varginančio nugaros skausmo.