Gali būti, kad teko apie jį girdėti ar patiems turėti spragsintį pirštą, dar vadinamą ,,spragtuku“. Šis spragsintis pirštas turi ir mokslinį pavadinimą – stenozuojantis tenosinovitas. Tai būklė, kuomet dėl lėtinio uždegiminio sausgyslės ir jos dangalų (sinovijos) proceso kuris nors plaštakos pirštas pradeda spragsėti sukeldamas skausmą ar diskomfortą.
Spragsinčio piršto priežastys ir mechanizmas
Sergant stenozuojančiu tenosinovitu, lenkiant ir po to tiesiant rankos pirštą jis užstringa, o judesiai būna skausmingi dėl lenkiamojo raumens sausgyslės sustorėjimo ties piršto pamatu. Ties sustorėjimo vieta sausgyslė nebegali laisvai praslysti pro ją laikantį jungiamojo audinio žiedinį raištį, todėl iš pradžių stringa ir spragsi, kol galiausiai, tęsiantis procesui, gali visiškai užstrigti, piršto tiesimas tampa neįmanomas. Dažniausiai ši liga paliečia pirmą, trečią ir ketvirtą bet kurios plaštakos pirštus.
Dėl stenozuojančio tenosinovito dažniausiai kenčia moterys. Manoma, kad uždegimą gali išprovokuoti pakartotinos plaštakos mikrotraumos dėl tam tikro darbo pobūdžio, taip pat dažnai kartojamas griebimo pirštais veiksmas. Spragsintis pirštas dažniau išsivysto žmonėms, kurie serga metabolinėmis ligomis – cukriniu diabetu, hipotiroidizmu, podagra. Reumatinės ligos irgi gali tapti spragsinčio piršto priežastimi. Į rizikos grupes patenka pacientai, sergantys inkstų nepakankamumu, amiloidoze, sarkoidoze. Kartais spragsintis pirštas diagnozuojamas ir kūdikiams, tokiu atveju tai laikoma įgimta patologija.
Diagnostika
Stenozuojantis tenosinovitas diagnozuojamas remiantis ligos anamneze bei jam būdingais klinikiniais požymiais. Pacientai skundžiasi maudimu ar skausmu ties piršto pagrindu, galima čiuopti ir patį sausgyslės sustorėjimą – mazgelį. Kartais pasireiškia rytinis paveikto piršto patinimas ar sustingimas. Lenkiant ir tiesiant pirštą gali būti jaučiamas pasipriešinimas ir spragsėjimas. Jeigu sausgyslės sustorėjimas yra platesnis, negu žiedas, piršto neįmanoma ištiesti. Rentgenologinis tyrimas gali būti skiriamas tik siekiant atmesti kitas, kaulinės kilmės patologijas.
Gydymas
Kaip ir daugeliu atvejų, pirmiausia pacientui stengiamasi padėti taikant konservatyvų gydymą, kuris apima fizinio krūvio ribojimą, pažeisto piršto imobilizaciją įtvaru, fizioterapijos procedūras, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą ar kortikosteroidų injekcijas. Jeigu konservatyvus gydymas neefektyvus arba pirštas yra užstrigęs – skiriama operacija, kurios metu perpjaunamas pažeisto piršto žiedinis raištis ir atlaisvinama sustorėjusi sausgyslė. Naujausios technologijos leidžia operaciją atlikti perkutaniniu būdu. Paprastai operacija nėra sudėtinga, nereikalinga ilga hospitalizacija, gana greitai galima grįžti į įprastą gyvenimą.
Jeigu jaučiate simptomus, panašius į aprašytuosius – nieko nelaukdami kreipkitės į gydytoją, kad galėtumėte gauti tinkamą pagalbą ir išvengti diskomforto, kurį kasdieniame gyvenime ar darbe gali sukurti tinkamai savo funkcijos negalintis atlikti pirštas.
