Kelio sąnario meniskai – nedidelės struktūros kelio sąnaryje, be galo reikalingos sklandžiai kojos funkcijai užtikrinti. Kiekviena menisko trauma ar senatvinis jo dėvėjimasis blogina menisko būklę bei sudaro sąlygas vystytis atroziniams kelio sąnario pakitimams.
Svarbi meniskų funkcija
Kelio sąnario meniskai (kiekviename sąnaryje jų yra po du) yra pusmėnulio formos kremzlinės struktūros. Maždaug 65-70 proc. menisko sudaro vanduo, o visa kita yra persipinantis kolageno, proteoglikanų, glikoproteinų ir kitų ląstelių tinklas. Visos šios medžiagos kartu užtikrina, kad meniskas būtų tvirtas, bei pakankamai elastingas. Šios savybės reikalingos atliekant itin svarbias funkcijas: palaikant kelio sąnario stabilumą, paskirstant ašinę apkrovą, sugeriant smūgius. Kai meniskas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos, padidėja krūvis sąnario kremzlei, dėl kurio ji pradeda greičiau dėvėtis, vystosi artrozė. Meniskai taip pat dalyvauja ir kremzlės mitybos procese.
Meniskų pažeidimai
Meniskai gali būti pažeidžiami traumos metu. Dažniausia menisko trauma – plyšimas, paprastai įvyksta staigiai pasukus kelio sąnarį ir ant jo perkėlus kūno svorį. Tokia rizika didesnė jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie dėl fiziškai aktyvesnio gyvenimo būdo, sportinių veiklų ar polinkio rizikuoti savo kelių sąnariams dažniau sukuria pavojingas situacijas. Taip pat meniskai patiria ir amžinius pakitimus. Dėl meniskų susidėvėjimo ir dėl to atsirandančių degeneracinių plyšimų daugiau kenčia vyresnio amžiaus žmonės, nors traumos rizika jiems irgi išlieka.
Pažeisto menisko sukeliami simptomai
Vienas iš būdingiausių menisko sužalojimo požymių yra skausmas. Kartais jis panašesnis į maudimą ir neretai pasireiškia po traumos praėjus kelioms dienoms ar savaitėms. Taip pat dėl pažeisto menisko gali vystytis sinovitas, kelio sąnarys pradeda tinti. Skausmas ir tinimas paryškėja po fizinio krūvio. Jeigu plyšęs meniskas trukdo kelio sąnario judesiams, gali būti sunku koją ištiesti ar sulenkti, sąnarys gali užstrigti. Kai kuriais atvejais, kai plyšimai nėra reikšmingi, žmonės gali nugyventi visą gyvenimą nepatirdami ryškesnių simptomų.
Meniskų patologijos diagnostika ir gydymas
Įtariant menisko plyšimą kelio sąnarys pirmiausia tiriamas kliniškai – gydytojas ortopedas traumatologas atlieka apžiūrą ir specifinius testus, padedančius nustatyti diagnozę. Jos patikslinimui dažniausiai skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Jis padeda tiksliausiai aptikti menisko plyšimą, įvertinti jo lokalizaciją ir dydį. Turėdamas tyrimų atsakymus gydytojas kartu su pacientu apsisprendžia dėl tolimesnės gydymo taktikos. Įprastai gydymas pradedamas skiriant reabilitacines procedūras, kurių tikslas – sustiprint kojos raumenis, o kartu ir padidinti kelio sąnario stabilumą. Menisko galimybė sugyti labai priklauso nuo to, kurioje zonoje yra plyšimas ir koks jo dydis. Jeigu konservatyvus gydymas nėra efektyvus, gali būti rekomenduojama operacija. Gydytojo tikslas yra visada išsaugoti kuo daugiau menisko, todėl kai tik galima, jis siuvamas ar pritvirtinamas pasitelkiant įvairias metodikas. Jeigu susiūti neįmanoma, dalis menisko gali būti pašalinama tam, kad besiplaikstančios jo dalys netrukdytų kelio sąnario funkcijai ir papildomai netraumuotų sąnarinių paviršių.
Ar įmanoma meniskus apsaugoti nuo traumos?
Kelio sąnariui, kaip ir visam organizmui, svarbu gauti pakankami fizinio krūvio, kad visos struktūros išliktų tvirtos ir tinkamai atliktų savo funkciją. Jeigu raumenys aplink kelio sąnarį silpni, jautriausios sritys – meniskai ir raiščiai – patiria daugiau krūvio bei gali būti lengvai sužalojami. Svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų atitinkamo intensyvumo, o pratimai atliekami taisyklingai, kitu atveju, net ir sportuojant, meniskų traumos rizika tik padidėja. Taip pat derėtų nepamiršti, jog tinkamas apšilimas prieš treniruotę padeda sumažinti bet kokių traumų, tame tarpe ir meniskų, riziką sportuojant.
