„Atsidavimo savo darbui nesuvaidinsi…” Šiais ir kitais šiltais žodžiais pacientai kalba apie juos gydžiusį Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro gydytoją, medicinos mokslų daktarą IGORĮ ŠATKAUSKĄ. Kalbamės su šiuo gydytoju apie pasirinktos profesijos iššūkius ir kasdienį darbą.

Užsienio ligoninių kvietimu gydėte sunkius pacientus Kambodžoje, Mongolijoje, Nepale ir Kenijoje. Kas lėmė apsisprendimą vykti į šias šalis, – ar tik egzotikos paieška?

Kartu su savo kolegomis keliavome į šias skurdžias valstybes dėl kelių priežasčių: noro padėti to prašančioms ligoninėms, siekio užmegzti ryšius, skaityti paskaitas, mokyti vietinį ligoninės personalą ir tokiu būdu pakelti jų kvalifikaciją, palikti tam tikrą įdirbį ir užtikrinti mūsų veiklos tęstinumą. Be to, ir aš pats grįžau kupinas naujų įspūdžių ir patirties, kadangi tokių sudėtingų traumų ir sunkių komplikacijų Europoje nėra tekę matyti ir gydyti.

O su kokiomis sveikatos problemomis į jus dažniausiai kreipiasi pacientai Lietuvoje?

Kadangi vadovauju Stuburo ir dubens chirurgijos sektoriui, kasdien bendrauju ir gydau įvairias stuburo, dubens traumas patyrusius ar dėl įvairių priežasčių nugaros, sąnarių skausmus kenčiančius pacientus.

Kaip manote, kodėl vos ne kas antrą ar trečią žmogų vargina nugaros ar sąnarių skausmai? Ar vien todėl, kad žmonės per mažai juda?

Taip, šiuolaikiniame gyvenime mažo fizinio aktyvumo problema išties egzistuoja, tačiau jokiu būdu negaliu sutikti, kad tai yra vienintelė sąnarių skausmų priežastis. Dažnai tenka matyti ir dėl per didelių arba – dar svarbiau – dėl netinkamai parinktų ir konkrečiam žmogui netinkamai dozuotų fizinių krūvių pažeistus sąnarius ir stuburą. Be to, egzistuoja visa eilė susirgimų (reumatas, podagra ir kt.), kurie neišvengiamai daugiau ar mažiau pažeidžia sąnarius. Taigi, sąnarių skausmų priežastys gali būti gana įvairios .

Kodėl, jūsų nuomone, šiandieninė medicina nepajėgi išspręsti tokių, atrodo, kasdieninių problemų, kaip sąnarių ar stuburo kremzlių degeneracija (susidėvėjimas), lėtiniai uždegimai ir pan.?

Todėl, kad tai anaiptol ne vien tik medicinos sritis. Sąnarių susidėvėjimą bei įvairias jų ligas didžiąja dalimi lemia socialiniai faktoriai, gyvenimo būdo įpročiai ir – labai svarbu!- paties žmogaus požiūris į savo sveikatą, t.y., kiek jis pats stengiasi būti sveiku, kiek domisi savo kūnu ir juo rūpinasi. O gydytojai gydo tik pasekmes.

Įprasta situacija kai žmogus nebegali ar nebenori gerti daugiau nuskausminančių vaistų, o, sakykim, nugaros skausmai vargina jį mėnesiais ar net metais. Ar chirurginis gydymas yra vienintelė išeitis?

Atsakyti galėčiau tik aptariant konkretų atveją – visiems bendrų taisyklių nėra, tačiau neretai labai žymiai gali padėti kvalifikuotų kineziterapeutų bei masažuotųjų individualiai parinktos procedūros. Taip pat neretai sėkmingai skausmus nuraminame į skausmingas sritis suleisdami ilgo veikimo vaistus. Tačiau visi gydymo metodai gali būti svarstomi tik aptariant konkretų pacientą, nes, kas tinka vienam, gali visiškai netikti, arba net padaryti žalą kitam.

Ko palinkėtumėt, arba, ką svarbaus norėtumėt pasakyti laikraščio skaitytojams?

Palinkėčiau gyvenimo be skausmų, o kad tai įvyktų, svarbiausia, rūpintis savimi ir, pajutus kokius nors negalavimus, neaptarinėti jų su draugais ar kaimynais, o laiku suskubti pas gydytoją.