Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Ar būsiu vyras? Toks  klausimas, o kartu ir didelis nerimas kyla tėveliams ir visiems artimiesiems, kai sužino, kad jų naujagimio mašnelėje nepavyko apčiuopti sėklidžių, arba yra „kažkas ne taip“ su  varpute bei šlapimo kanalu, kurio angelė žioji ne varputės viršūnėje, o kur nors kitur.

Kur kreiptis, kada gydyti, kaip gydyti, kokia šių ligų prognozė? Šiais klausimais šeimos gydytojų, o kartais ir vaikų chirurgų nuomonės kiek išsiskiria, o tai tėveliams sukelia dar didesnį nerimą. Todėl šia tema kalbamės su Kauno medicinos universiteto aikų chirurgijos klinikos urologijos sektoriaus vadovu, medicinos daktaru Gilvydu Verkausku.

– Keletą pastarųjų metų jūs itin domėjotės vaikų urologijos problemomis, stažavotės Švedijos, Danijos, Prancūzijos vaikų klinikų urologijos skyriuose, apgynėte medicinos daktaro disertaciją. Ką naujo galėtumėte pasakyti tėveliams bei šeimos gydytojams apie kriptorchizmą (sėklidės nebuvimą mašnelėje) arba hipospadiją (neįprastoje vietoje atsivėrusį šlapimo kanalą)? Kada šiuos pacientus turėtų pamatyti vaikų urologas, koks amžius tinkamiausias chirurginiam gydymui, kas lemia ligos prognozę ir kokie naujausi „vėjai“ šioje medicinos srityje?

– Nauja, manau, yra tai, kad dėl šių seniai žinomų ligų operacijos atliekamos vis jaunesniems vaikams. Lietuvoje dėl minėtų problemų operacijos paprastai atliekamos  1-2 metų amžiaus vaikams. Kai kuriose šalyse tai stengiamasi sutvarkyti iki 1 metų. Tačiau būna atvejų, kai siūlome palaukti ilgėliau arba išvis neskubėti gydyti. Turiu omenyje lengvo laipsnio hipospadiją (kai šlapimo kanalo angutė atsiveria ne varpos viršūnėlėje, bet netoli jos). Pastaruoju metu atlikti tyrimai rodo, kad daugelis šią patologiją turinčių vaikų vėliau nekenčia nei dėl šlapinimosi, nei dėl lytinio gyvenimo problemų. Be to, tėveliai turėtų žinoti, kad hipospadijos chirurginis gydymas iki šiol visame pasaulyje išlieka problematiškas: net geriausios pasaulio klinikos negali duoti garantijos, kad, atlikus operaciją, nereikės jos po kurio laiko pakartoti. Nepaisant to, tais atvejais, kai šlapimo kanalo angutė atsiveria toli nuo įprastinės vietos, delsti nereikėtų. Todėl visada, kai yra „kažkas ne taip“ su varpute, vaikų urologas turėtų apžiūrėti mažylį iki vienerių metų.

Kriptorchizmo gydyme nauja yra laparoskopijos metodo panaudojimas. Jį jau sėkmingai taikome keletą pastarųjų metų. Jei mašnelėje sėklidžių nėra ir jei jos neapčiuopiamos kur nors aukščiau, neabejotinų pranašumų lyginant su įprastinėmis operacijomis turi endoskopo panaudojimas. Pro mažą pjūvį į pilvo ertmę įvedamas miniatiūrinis optinis prietaisas ir su jo pagalba surandamos į mašnelę nenusileidusios sėklidės. Specialiais instrumentais jos nuleidžiamos bei pritvirtinamos ten, kur turėtų būti. Kai kuriais sudėtingesniais atvejais, kai būna labai trumpos sėklidžių kraujagyslės, operacijos atliekamos dviem etapais (sėklidės nuleidžiamos palaipsniui). Jei sėklidžių mašnelėje nėra, tačiau jos neabejotinai čiuopiamos kažkur aukščiau, paprastai gerų rezultatų duoda ir įprastinės chirurginės operacijos.

– Žinau, kad pastaruoju metu jūs užsiimate ir lyties identifikavimo problemomis. Kada reikėtų atlikti šiuos tyrimus?

– Visi berniukai, kuriems kriptorchizmas yra kartu su hipospadija, arba mergaitės, kurių padidėjęs klitoris, turi būti išsamiai ištirti dėl įtartinos lyties patologijos, nes ne visada pakitusių išorinių lytinių organų teikiama informacija apie lytį yra teisinga. Genetiniai, endokrinologiniai bei endoskopiniai tyrimai neretai pateikia kiek netikėtą, tačiau neabejotiną informaciją apie tikrąją lytį. Dėl visiems suprantamų priežasčių, iškilus bent menkiausioms abejonėms, šie tyrimai turėtų būti atliekami nedelsiant.