Žmonių sveikatą labai įtakoja dieta ir maisto kokybė. Pasaulyje plačiai žinomos maisto piramidės, pristatytos Amerikoje 1992 metais, pagrindinė mintis yra valgyti kuo mažiau riebalų ir pagrinde vartoti angliavandenius. Deja, Amerikoje pastebėta, kad metų eigoje tai nedavė norėto rezultato. JAV populiacijoje stipriai išaugo cukrinio diabeto dažnis ir labai padaugėjo nutukusių žmonių. Iš dalies taip atsitiko dėl to, kad riebalai turi labai didelę energetinę vertę ir viename grame riebalų yra 9 kcal energijos, tuo tarpu viename angliavandenių grame yra tik 4 kcal energijos. Tad, kai žmonės pradėjo vartoti dietą be riebalų („fat free“ dietą) – kad gautų pakankamai maistinės energijos jie pradėjo suvartoti žymiai daugiau angliavandenių.
Siekiant tikslesnių išvadų atliktas Miestų ir kaimo vietovių epidemiologijos prognozėms skirtas tyrimas (ang. Prospective urban rural epidemiology; PURE), kurio rezultatai pristatyti Barselonoje vykusiame Europos kardiologų draugijos suvažiavime. Pagrindinis studijos tikslas buvo nustatyti riebalų ir angliavandenių suvartojimo ryšį su bendru mirštamumu ir kardiovaskulinių ligų rizika. Tyrime dalyvavo net 135 335 35-70 metų amžiaus dalyviai iš 18 Šiaurės Amerikos, Europos, Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių. Tyrimas truko ilgiau nei 7 metus.
Tyrimo metu nustatyta, kad didelis angliavandenių kiekis dietoje (daugiau nei 60 proc. dienos maisto energetinės vertės) susijęs su didesniu bendru mirštamumu ir mirštamumu ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tuo tarpu didesnis riebalų kiekis dietoje, įskaitant sočiuosius ir nesočiuosius, susijęs su mažesne mirštamumo rizika.
Studijos rezultatai pabrėžia dabartinių mitybos rekomendacijų trūkumus, apribojančius riebalų kiekį dietoje iki mažiau nei 30 proc. dienos maisto energetinės vertės, iš jų sočiųjų riebalų iki mažiau nei 10 proc. dienos maisto energetinės vertės.
Riebalų sunaudojimas, sudarantis apie 35 proc. dienos maisto energetinės vertės kartu su sumažintu angliavandenių suvartojimu galėtų sumažinti bendrą mirštamumą. Darytina išvada, kad individams, kurių dietoje angliavandeniai sudaro virš 60 proc. dienos maisto energetinės vertės, galėtų būti naudinga sumažinti angliavandenių suvartojimą ir padidinti riebalų.
Sekant studijos dalyvius daugiau nei 7 metus, užfiksuotos 5 796 studijos dalyvių mirtys ir 4 784 kardiovaskuliniai įvykiai. Tyrėjai pabrėžia, kad daugiausiai angliavandenių suvartojusių dalyvių tarpe 28 proc. padidėjo bendras mirštamumas lyginant su mažiausiai suvartojusiais. Įtakos mirtims dėl kardiovaskulinių ligų nenustatyta. Tuo tarpu bendras riebalų suvartojimas lyginant daugiausiai riebalų suvartojusius dalyvius su mažiausiai suvartojusiais, buvo reikšmingai susijęs su bendro mirštamumo sumažėjimu 23 proc., 18 proc. mažesne insulto rizika ir 30 proc. mažesniu mirštamumu ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kiekviena riebalų rūšis atskirai buvo susijusi su reikšmingai sumažėjusia mirštamumo rizika: 14 proc. mažesne – vartojant sočiuosius riebalus, 19 proc. – mono-nesočiąsias riebalų rūgštis ir 20 proc. – poli-nesočiąsias riebalų rūgštis. Didesnis sočiųjų riebalų suvartojimas 21 proc. sumažino insulto riziką.
Studijoje tirtas ir vaisių, daržovių ir ankštinių produktų suvartojimo ryšys su širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimu ir mirštamumu per 7 sekimo metus. Ankstesnės rekomendacijos siūlo suvartoti 400-800 g šių produktų per dieną. Tačiau tyrėjai teigia, kad nauda sveikatai gali būti pasiekta ir vartojant mažesnius kiekius. PURE tyrimo ezultatai parodė, kad didesnis vaisių, daržovių ir ankštinių produktų suvartojimas buvo susijęs su mažesniu bendru mirštamumu ir mirštamumu ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Didžiausias sumažėjimas stebimas, kuomet suvartojama 3-4 porcijos per dieną (atitinka 375-500 g), o ne didesnis kiekis. Didžiausia nauda mažinant mirštamumą stebėta vartojant vaisius ir ankštinės daržoves, daržovių vartojimas nebuvo reikšmingai susijęs su geresnėmis išeitimis. Daugiau negu trijų porcijų vaisių per dieną suvartojimas (lyginant su mažiau nei trimis porcijomis per savaitę) sumažino mirštamumą ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų 18 proc. ir 19 proc. bendrą mirštamumą. Daugiau negu vienos ankštinių daržovių porcijos per dieną suvartojimas sumažino mirštamumą ne nuo širdies ir kraujagyslių ligų 18 proc. (lyginant su viena porcija per mėnesį) ir 26 proc. bendrą mirštamumą (lyginant su viena ir mažiau porcija per dieną).
Studijos metu taip pat nustatyta, kad termiškai neapdorotas maistas mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties riziką.
