Labai dažnai gyvename savo gyvenimą, įsisukame į įvykstančius įvykius, sprendžiame problemas, nuolat priimame sprendimus. Tuo pačiu šį gyvenimą gyvena ir mūsų kūnas. Tačiau kartais, kai emocijų neįsisaviname: jas ,,nuryjame“, nustumiame į šoną, dedame į stalčių vėlesniam laiku – mūsų kūnas gali pradėti gyventi savo atskirą gyvenimą. Netikėtai kažkurioje kūno vietoje galime pradėti jaustą įtampą, skausmą, gali atsirasti įkyriai pasireiškiantis nerimas, baimės, liūdesys. Tai gali būti mūsų neįsisąmonintos emocijos. Todėl yra svarbu suprasti, kas vyksta su mumis, kokios emocijos slepiasi po mūsų skubotais veiksmais, kaip įvykiai veikia mūsų nuotaikas.
Mūsų nuotaikas ir elgesį gali valdyti pas mus netikėtai atkeliaujančios mintys. Kartais jos taip greitai atkeliauja ir dingsta, kartais jos tūno mūsų priimtų sprendimų fone. Tos mintys, tai mūsų suvokimas, kaip mes turime gyventi, kaip turime atrodyti, ką sakyti. Jos ne visada būna teisingos. Dauguma jų būna ne mūsų pačių sugalvotos, o augant, stebint ar mokantis susikurtos gyvenimo taisyklės. Taip galime įsisukti į nuolatinį varginantį įvykių ir sunkumų ratą. Žinoma, nerimas, baimė, liūdesys kai kuriais atvejais yra visiškai tinkamos ir reikalingos emocijos. Dažnu atveju jas jausti yra visiškai normalu. Kai susipykstame su draugu – liūdesys, kai reikia viešai prieš visus kalbėti – nerimas ir t.t. Ir tai mums padeda susitvarkyti su iškylančiais iššūkiais. Tačiau būna atvejų, kai šių emocijų būna per daug ir tai ne padeda, o trukdo susidoroti su iššūkiais. Kai pradėsime suprasti, kokios mintys ar emocijos dažniausiai mus aplanko, galime išmokti į sunkumus reaguoti kitaip. Tokiu atveju ir mūsų kūnui pavyks lengviau susitvarkyti su atsirandančiu per dideliu nerimu, baimėmis, liūdesiu. Ne kartą ir moksliniai tyrimai pabrėžė, kad stresą patiria prasčiau emocijas reguliuojantys žmonės.
Kalbant plačiau, prasti emocijų reguliavimo įgūdžiai gali būti susiję su sunkumais santykiuose, sunkumais darbe, žema saviverte, atidėliojimu, sunkumais priimant sprendimus, nuotaikų svyravimais, impulsyvumu, vengimu, atidėliojimu, vienišumu.
Tad gebėjimas susidoroti su stresą keliančiais įvykiais bei gebėjimas reguliuoti emocijas yra vienas svarbiausių mūsų resursų. Kiekvienas sunkumas gali suteikti naują galimybę reaguoti nauju, mažiau varginančiu būdu.
Taigi tais atvejais, kai pačiam save suprasti sunku, yra gerai ieškoti pagalbos ir pasinaudoti specialisto pagalbos resursu.
