Aknė (spuogai) – tai lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti riebalines liaukas aplink plaukų folikulus veido, krūtinės ir nugaros odoje. Tai viena dažniausių odos ligų, dėl kurios kreipiamasi į gydytojus dermatologus. Gausūs arba pavieniai spuogai būdingiausi jaunuoliams nuo 12 iki 18 matų. Kartais šių odos pokyčių pasitaiko tiems, kuriems per 30, ir netgi vyresniems nei 35 –erių žmonėms.
Spuogus sukelia šie veiksniai:
- Liaukų išskiriamų riebalų pokyčiai (hiperseborėja);
- Riebalų sutirštėjimas – per didelis gaminamos vaško pavidalo riebalinės medžiagos kiekis;
- Hyperkeratizacija (nenormalus išorinio odos sluoksnio sustorėjimas);
- Uždegimas, kurį sukelia mikrobų proliferacija (odos bakterijų gausėjimas).
Galima išskirti keturias ligos formas:
- Lengva (pavieniai komedonai (inkštirai) ir labai retos papulės (mazgeliai, odos iškilimai);
- Vidutinė (daug komedonų, yra papulių is pustulių (pūlinukų);
- Sunki (daug papulių, pustulių ir mazgelių);
- Labai sunki (mazgeliai, cistos, acne fulminans (sisteminiai odos reiškiniai).
Šiuolaikinis aknės gydymas apima kelis etapus: pradinio (bazinio) gydymo, po kurio eina palaikomojo gydymo fazė, kurią pratęsia tolesnis papildomas gydymas ir (arba) kosmetinis gydymas. Pradėti aknės gydymą rekomenduojama tik nustačius ligos sunkumo laipsnį, vyraujantį tipą, įvertinus paciento gyvenimo kokybės pokyčius.
Išnykę visų tipų spuogai gali palikti randus, tamsių pigmentinių dėmių, epidermio pažeidimus ir nelygumus, todėl būtina spuogus gydyti laiku.
