Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra lėtinė, tarp žmonių kontaktiniu būdu plintanti virusinė infekcija. Virusas gali ilgą laiką gyventi žmogaus organizme nepasireikšdamas, tačiau nusilpus imunitetui gali inicijuoti karpų įvairiose kūno vietose atsiradimą ar net vėžinius susirgimus.
ŽPV paplitimas ir keliama grėsmė sveikatai
Pasaulyje žinoma apie 200 žmogaus papilomos viruso tipų. Apie 40 iš jų aptinkama lytinių organų gleivinėje. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų ŽPV nieko nejaučia ir neturi jokių nusiskundimų. Maždaug 90% ŽPV infekcijos atvejų per keletą metų praeina savaime. Jeigu virusas organizme pasilieka, jis gali sukelti lėtinį uždegimą ir simptomus, būdingus konkrečiam ŽPV tipui. Žemos vėžio rizikos viruso tipai (ŽPV 6, 11, 42, 43 ir kt.) dažniausiai susiję su gerybinėmis papilomomis bei karpomis. Tuo tarpu didelės vėžio rizikos ŽPV tipai gali sukelti onkologinius procesus nosies, burnose ertmės, gerklės, gerklų ar lytinių organų srityse.
Kaip plinta ŽPV?
Žmogaus papilomos virusą platina užsikrėtę asmenys, nepriklausomai nuo to ar patys jaučia kokius nors simptomus, ar ne. Užsikrėsti gali tiek vyrai, tiek moterys. Virusas plinta per gleivinių ar odos kontaktą, infekuota motina gimdymo metu virusą gali perduoti naujagimiui. Tai yra dažniausia lytiniu keliu perduodama infekcija pasaulyje. Manoma, kad keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių kuriame nors gyvenimo etape užsikrečia ŽPV.
Karpas sukeliantys viruso tipai plinta ir liečiantis prie sergančio žmogaus asmeninių daiktų, bendro naudojimo patalpose (dušuose, baseinuose), kur dažnai būnama basomis, matuojantis svetimą avalynę.
Kaip išvengti ŽPV ir jo sukeliamų sveikatos problemų
Kadangi ŽPV yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija, užsikrėtimo riziką sumažina susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių bei mažesnis lytinių partnerių skaičius. Apsaugai rekomenduojama naudoti prezervatyvus, kurie gali padėti sumažinti riziką užsikrėsti ŽPV, nors jos visai nepanaikina, mat virusui plisti pakanka ir odos bei gleivinių kontakto.
Sukurtos vakcinos, kurios padeda išvengti užsikrėtimo gimdos kaklelio, varpos ar išeinamosios angos vėžį sukeliančiais ŽPV tipais. Vakcinaciją efektyviausia atlikti iki lytinio gyvenimo pradžios, todėl skiepyti rekomenduojama mergaites ir berniukus nuo 9 metų amžiaus.
Siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio, svarbu laiku diagnozuoti bei gydyti gimdos kaklelio ikivėžinius pakitimus. Kadangi vakcina apsaugo ne nuo visų ŽPV tipų, net ir skiepytoms merginoms bei moterims turi būti reguliariai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas.
Tinkama asmens higiena mažina tikimybę į organizmą patekti tiems ŽPV tipams, kurie sukelia plaštakų ir padų karpas. Tad rekomenduojama dažnai plauti rankas, nenaudoti svetimų asmens higienos priemonių, rankšluosčių. Baseinuose, bendruose dušuose, saunose ar pirtyse patariama avėti savo avalynę. Nerekomenduojama matuotis ar avėti svetimų batų.
Imuninė sistema gali atsikratyti į organizmą patekusiu virusu tik tokiu atveju, jeigu pati yra stipri ir tinkamai funkcionuojanti. Todėl svarbu rūpintis savo sveikata, visavertiškai maitintis, nestokoti svarbių maisto medžiagų bei mikroelementų, laikytis darbo ir poilsio režimo, tinkamai gydyti ūmines ir lėtines ligas.
