Tuberkuliozė yra viena labiausiai paplitusių ligų – skaičiuojama, kad net apie trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozę sukeliančiais sukėlėjais. Nors pavojingiausia ji silpniausiems visuomenės nariams – vaikams, sunkiomis ligomis sergantiems ar vyresnio amžiaus asmenims, tačiau nusilpus imunitetui susargdinti gali kiekvieną.
Kaip plinta tuberkuliozė
Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu. Sergantis žmogus kosėdamas, čiaudėdamas, kalbėdamas, spjaudydamas skreplius kartu su mikroskopiniais išskyrų lašeliais į aplinką išskiria ir tuberkuliozės bakterijas (mikobakterijas). Šiuos lašelius įkvepia kitas žmogus, į jo plaučius patekęs sukėlėjas gali pradėti daugintis. Jeigu mikobakterijos krauju nukeliauja iki kitų organų – limfmazgių, inkstų, kaulų, sąnarių, akių, smegenų, gali įsikurti ir juose.
Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai
Dažniausiai tuberkuliozę siejame su ilgu kosuliu ir skrepliavimu, tačiau ji gali turėti ir kitų būdingų simptomų. Juos pravartu žinoti, nes įtariant tuberkuliozę svarbu kuo greičiau pradėti ją gydyti ir suvaldyti infekcijos plitimą visuomenėje.
Tuberkuliozės simptomai:
- ilgiau negu tris savaites trunkantis kosulys;
- skreplių, kartais su krauju atkosėjimas;
- naktinis prakaitavimas;
- karščiavimas;
- silpnumas ir nuovargis;
- skausmas krūtinėje;
- apetito stoka, svorio kritimas.
Ar visi gali susirgti tuberkulioze?
Užsikrėtus tuberkuliozės bakterijomis liga dažniausiai nepasireiškia, nes žmogaus imuninė sistema sugeba sukėlėjus atpažinti ir neleisti jiems daugintis. Tai vadinama latentine tuberkuliozės forma. Jos metu sukėlėjai tūno organizme ir nėra platinami. Sukėlėjas organizme laukia, kol susidarys daugintis palankios sąlygos, o tai nutinka nusilpus imunitetui. Suserga maždaug kas dešimtas asmuo, o kai kurių asmenų rizika susirgti tuberkulioze yra didesnė:
- turėjusių artimą kontaktą su atvira tuberkuliozės forma sergančiu žmogumi;
- sergančių ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu);
- sergančiųjų onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu;
- gydomų kortikosteroidais ar imunitetą slopinančiais vaistais;
- turinčių priklausomybę narkotikams, alkoholiui;
- gyvenančių vietovėse, kuriose sergamumas tuberkulioze yra labai didelis.
Tuberkuliozė nustatoma specialiais tyrimais
Tuberkuliozė yra gana klastinga liga, kurios diagnostika gali būti apsunkinta. Labiausiai paplitusiai plaučių tuberkuliozei nustatyti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kurioje ieškoma pakitimų plaučiuose. Vaikams iki 18 metų skiriamas tuberkulino (Mantu) mėginys – nedidelį kiekį tuberkulino suleidus po oda stebima organizmo reakcija, kuri gali parodyti galimą užkrėstumą mikobakterijomis. Jeigu pacientas skrepliuoja, skreplius galima ištirti mikrobiologijos laboratorijoje. Taip pat diagnostikai taikomas serologinis interferono nustatymo tyrimas.
Ne plaučiuose, o kituose organuose vešinti tuberkuliozė specifinių simptomų neturi, tačiau sukelia to organo pakitimus ar funkcijos sutrikimus. Nustačius, kuris organas yra pakenktas ir neradus kitos priežasties, visada derėtų pagalvoti apie tuberkuliozę.
Diagnozavus ligą, gydymas yra ilgas ir trunka mažiausiai 6 mėnesius. Tuberkuliozės mikobakterijos gana atsparios, todėl jų išnaikinimui prireikia laiko. Nors pacientas pagerėjimą jaučia jau po kelių savaičių nuo gydymo pradžios, svarbu gydymą tęsti iki galo.
Kai kurios mikobakterijos gali būti atsparios antibiotikams, todėl prieš pradedant gydymą svarbu nustatyti jų jautrumą. Vaistams atspari tuberkuliozė tampa opia XXI amžiaus problema.
