Meningokokinės infekcijos sukėlėjai – Neisseria meningitis bakterijos. Jos paplitusios visame pasaulyje, o apie 5 proc. žmonių yra šio sukėlėjo nešiotojai. Lietuvoje rizika susirgti B grupės meningokokų sukeliama infekcija yra viena didžiausių Europoje.
Infekcijos pobūdis ir eiga
Lokalios meningokokinės infekcijos atveju sukėlėjas apsistoja nosiaryklėje ir sukelia ūmų nazofaringitą. Simptomai primena peršalimą – vargina sloga, gerklės skausmas, nedidelis karščiavimas. Nors dažnai nazofaringitas praeina gana lengvai, retais atvejais tai gali būti infekcijos išplitimo į kitas organizmo sistemas pradžia. Taip pat jausdamas tik lengvus peršalimo simptomus žmogus jau yra infekcijos šaltinis ir platina sukėlėjus savo aplinkoje.
Generalizuotos infekcijos atveju meningokokas iš nosiaryklės keliauja toliau – patenka į kraują, kur gali sukelti meningokokinį sepsį bei nukeliauti iki smegenų ir ten sąlygoti smegenų dangalų ar smegenų uždegimą. Pati sunkiausia meningokokinės infekcijos forma yra žaibinė meningokokemija. Retais atvejais meningokokai gali sukelti artritus, endokarditą, perikarditą, iridociklitą, uretritą.
Būdingi simptomai ir gydymas
Meningokokiniam sepsiui būdingas karščiavimas iki 39-40 laipsnių. Temperatūrai kylant kamuoja šaltkrėtis, galūnės gali būti vėsios, marmurinės. Nuo vaistų temperatūra krenta sunkiai arba nukritusi po kelių valandų vėl padidėja. Sergantysis jaučia silpnumą, neturi apetito, vaikas atsisako žaisti, gali būti vangus arba sudirgęs.
Sergant meningokokiniu sepsiu maždaug 60 proc. atvejų stebimas hemoraginis bėrimas, kuris paspaudus neišnyksta. Pirmieji bėrimo elementai dažniausiai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, tačiau gali būti stebimi ir kitose kūno vietose. Bėrimo intensyvumas skiriasi: kai kuriems atsiranda vos keletas bėrimo elementų, kitiems jie plačiai išplinta po visą kūną. Bėrimas netaisyklingas, įvairaus dydžio, kartais panašus į žvaigždėtą dangų.
Žaibinio meningokokinio sepsio pradžia yra tokia pati, tik paciento būklė blogėja ne dienomis, o valandomis. Bėrimas atsiranda ir plinta labai greitai, krenta kraujo spaudimas, išblykšta oda, gali pasireikšti sujaudinimas.
Sergantiems meningokokinės kilmės meningitu, kartu su temperatūra pasireiškia vėmimas, stiprūs galvos skausmai, kaklo raumenų rigidiškumas. Gali būti stebimas mieguistumas, neramumas, akių jautrumas šviesai. Meningitas gali komplikuotis smegenų pažeidimais ir palikti sunkias pasekmes: protinį atsilikimą, kurtumą, parezes. Jeigu pasireiškia meningokokinis encefalitas, jau po 24 valandų nuo susirgimo pradžios gali trikti sąmonė, atsirasti traukuliai, haliucinacijos. Sergantysis dažniausiai guli ant šono, sulenkęs kojas ir atlošęs galvą – tokia padėtis leidžia įtarti smegenų dirginimą.
Siekdamas diagnozuoti ligą gydytojas vertina ligos eigą, paciento būklę, atlieka apžiūrą ir klinikinius testus. Smegenų skysčio tyrimas padeda nustatyti galvos smegenų ir jų dangalų meningokokinę infekciją. Kraujo tyrime stebimi padidėję uždegiminiai rodikliai.
Diagnozavus ligą pradedamas gydymas – pacientas hospitalizuojamas, jam skiriami intraveniniai antibiotikai. Simptominiam gydymui skiriami reikalingi vaistai.
Ar galima apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos?
Siekiant apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojama laikytis asmens ir aplinkos higienos:
- dažnai ir tinkamai plauti rankas (su muilu ir ne trumpiau negu 30 sekundžių);
- reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
- laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas išmesti į šiukšliadėžę)
- užtikrinti kuo mažesnį sergančiojo kontaktą su sveikais asmenimis.
Su ligoniu aktyviai kontaktavusiems asmenims (dažniausiai tai šeimos nariai, artimi giminaičiai ir draugai), turi būti skiriamas profilaktinis gydymas antibiotikais.
Lietuvoje labiausiai paplitę B tipo meningokokai, todėl vaikai nuo jo nemokamai skiepijami dar kūdikystėje (3, 6 ir 12-15 mėnesių amžiaus). Vykstant į kitas šalis rekomenduojama pasidomėti, kokio tipo sukėlėjas jose vyrauja (A, B, C, Y, W) ir pasitarus su gydytoju, pasiskiepyti papildomai.
