Vėstant orams vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl susidaro virusams plisti palankios sąlygos. Vienas iš jų – gripą sukeliantis virusas.
Užsikrėsti gali visi
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija. Ją sukelia influenza virusas, perduodamas oro-lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima ir per užterštus paviršius ar liečiant sergančiojo daiktus. Niekas nėra apsaugotas nuo gripo viruso, todėl užsikrėsti gali tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Į rizikos grupes patenka asmenys, vyresni negu 65 metų amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, medicinos darbuotojai, nėščios moterys ir asmenys, gyvenantys socialinės globos bei slaugos įstaigose. Rizikos grupių asmenims rekomenduojama atkreipti ypatingą dėmesį į gripo profilaktikos priemones, taip pat skirti papildomą priežiūrą susirgus.
Gripo simptomai, diagnostika ir ligos eiga
Paprastai laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki ligos simptomų pasireiškimo trunka nuo 24 iki 72 valandų. Nors kiekvienam užsikrėtusiam gripo požymiai gali skirtis, tačiau patys būdingiausi yra staigi ligos pradžia, karščiavimas daugiau negu 38 laipsniai, gerklės skausmas, sloga, kosulys, galvos ir raumenų skausmas, bendras nuovargis bei silpnumas.
Gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais. Kraujo tyrimas gali padėti patikslinti diagnozę bei atmesti bakterinę infekciją.
Sergant gripu karščiavimas bei gerklės skausmas paprastai trunka apie 4-7 paras, tuo tarpu sausas kosulys ir nuovargis gali išlikti iki dviejų savaičių.
Nors gripas atrodo įprasta liga mūsų visuomenėje, tačiau jis gali komplikuotis sunkiomis sveikatos būklėmis, tokiomis, kaip plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas, encefalitas, meningitas ir kt. Todėl į jo gydymą nereikėtų numoti ranka, o būklei sunkėjant – būtinai kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą.
Gydymas
Sergant gripu rekomenduojamas simptominis gydymas: poilsis, gausus skysčių vartojimas, vaistai nuo skausmo ar temperatūros. Į rizikos grupę patenkantiems asmenims gali būti skiriami antivirusiniai vaistai. Būklei negerėjant arba sunkėjant rekomenduojama nedelsiant ieškoti medicininės pagalbos.
Kaip nuo gripo apsisaugoti?
Profilaktika yra itin svarbus žingsnis siekiant nesusirgti. Tą puikiai iliustruoja itin sumažėjęs sergamumas gripu COVID-19 pandemijos metu, kuomet buvo imtasi itin griežtų profilaktikos priemonių: kaukių dėvėjimo, rankų dezinfekcijos, kontaktų ribojimo. Todėl ir padidėjusio sergamumo gripu periodu rekomenduojama dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, vengti blogai vėdinamų, žmonių perpildytų patalpų, naudoti veido kaukę, vengti artimo kontakto su sergančiais, o jeigu ligonis yra namuose – dažnai vėdinti patalpas, nesinaudoti sergančiojo daiktais, dezinfekuoti paviršius. Vakcinacija yra labai veiksminga prevencijos priemonė. Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, į rizikos grupes patenkantiems asmenims vakciną kompensuoja valstybė.
