Endometriozė yra būklė, kuomet gimdos gleivinės savybes turintis audinys išveša už gimdos ribų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis ši liga pasireiškia apie 10 % vaisingo amžiaus moterų visame pasaulyje. Endometriozė yra lėtinė, progresuojanti, moterų gyvenimo kokybę sutrikdyti galinti liga, todėl ankstyva diagnostika ir anksti pradėtas gydymas yra esminiai punktai siekiant išsaugoti fizinę, psichinę bei socialinę moters gerovę.
Priežastys nežinomos
Sergant endometrioze įvairaus dydžio endometriozės židiniai gali susidaryti ant pilvaplėvės, kiaušidžių, kiaušintakiuose, ant gimdos kaklelio, šlapimtakių, pilvo ertmėje ant žarnų ar šlapimo pūslės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai židiniai aptinkami toli nuo gimdos – plaučiuose, kepenyse, inkstuose. Endometriozės priežastys nėra žinomos. Yra teorijų sakančių, jog per mėnesines gimdos gleivinės ląstelės patenka į pilvo ertmę ir joje implantuojasi, taip pat manoma, kad dalį atvejų galima paaiškinti paveldimumu. Kai kurios teorijos teigia, jog dėl endometriozės galima kaltinti imuninės sistemos sutrikimus, buvusias operacijas, hormonų poveikį.
Simptomai – ne tik skausmas ir nevaisingumas
Dalis moterų sirgdamos endometrioze gali nejausti jokių ligos požymių. Tačiau net ir jaučiant simptomus ligos diagnozei nustatyti gali prireikti daug laiko, mat jos klinikinė išraiška panaši į daugelio kitų ligų.
Labai dažnas endometriozės simptomas yra skausmas: skausmingos mėnesinės, skausminga ovuliacija, skausmas lytinių santykių metu, dubens srities maudimas ar lėtinis, ilgiau negu 6 mėnesius trunkantis, skausmas. Netgi tokie simptomai, kaip skausmingas šlapinimasis ar tuštinimasis, viduriavimas ar skausmingi žarnų judesiai menstruacijų metu, pilvo pūtimas ar diskomfortas epigastriumo srityje, galvos svaigimas ir skausmas mėnesinių metu gali būti būdingi endometriozei. Taip pat sergant endometrioze gali būti stebimos rudos išskyros iš makšties prieš mėnesines, gausus kraujavimas mėnesinių metu, moteris gali jausti lėtinį nuovargį.
Endometriozė gali tapti ir nevaisingumo priežastimi. Iki 50% moterų, operuotų dėl nevaisingumo, buvo diagnozuota būtent ši liga. Ji gali ne tik mechaniškai blokuoti kiaušialąstės kelią į gimdą, bet ir sukelti pastojimui nepageidaujamus hormoninius svyravimus.
Endometriozės diagnostika ir gydymas
Endometriozės diagnozė nustatoma remiantis ligos eiga ir simptomais, šeimos istorija (dėl galimo paveldimumo), taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai arba pilvo ertmės laparoskopinė operacija ieškant endometriozės židinių.
Kuo anksčiau nustatoma diagnozė, tuo greičiau galima pradėti taikyti gydymą, kuris priklauso nuo simptomų sunkumo ir ligos išplitimo. Nors specifinio gydymo visiškai išgydančio endometriozę nėra, tačiau simptominis gydymas, padedantis išvengti skausmų, ypač pagerina juos kenčiančių moterų gyvenimo kokybę. Taip pat laiku pradėjus gydymą galima sumažinti nevaisingumo riziką moterims, kurios tikisi ateityje susilaukti vaikų.
Svarbu prisiminti, jog reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą prisideda prie ankstyvos endometriozės diagnostikos ir gydymo sėkmės bei geresnės sergančių moterų gyvenimo kokybės.
