Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, kuri dažnai aptinkama jau pažengusiose stadijose. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų šio vėžio atvejų. Šiuo vėžiu vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys, jis daugiausia būdingas išsivysčiusių šalių gyventojams.
Simptomai
Sergant storosios žarnos vėžiu žmogus gali ilgai nieko nejausti, o simptomai dažniausiai atsiranda ligai jau gerokai pažengus. Sergantysis gali skųstis vidurių užkietėjimu, kuris dažnai pasireiškia pakaitomis su viduriavimu. Ligonį vargina dažnas noras tuštintis lydimas nevisiško pasituštinimo jausmo. Diskomfortas pilve apibūdinamas kaip pilvo pūtimas, spazmai ar skausmas. Taip pat gali pakisti išmatų išvaizda, atsirasti kraujo priemaiša, tuštinimasis šviežiu krauju ar krešuliais. Šiuos simptomus neretai lydi bendrieji simptomai: karščiavimas, apetito stoka, svorio kritimas, bendras silpnumas. Kraujo tyrimuose diagnozuojama mažakraujystė.
Rizikos veiksniai
Kai kurie rizikos veiksniai yra tarsi gyvenimo loterija – juos turime arba ne. Tai paveldimumas, vyresnis amžius, uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas ir kt.), žarnų polipozė. Tačiau yra tokių, kuriuos galime pakeisti ir sumažinti savo tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu. Kad tai padarytume gydytojai pataria nerūkyti, riboti alkoholio ir rūkytų mėsos gaminių vartojimą, rinktis daugiau skaidulų turintį maistą, palaikyti optimalų kūno svorį, būti fiziškai aktyviems, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti esamas žarnyno ligas.
Diagnostika ir gydymas
Storosios žarnos vėžio tyrimas prasideda nuo paciento nusiskundimų, ligos anamnezės ar teigiamo slapto kraujo išmatose testo. Įtariant onkologinį procesą ar norint atmesti kitas, simptomus galinčias sukelti patologijas, atliekamas endoskopinis tyrimas – optinių prietaisų pagalba apžiūrima storoji žarna, atliekama biopsija.
Diagnozavus vėžį, skiriamas kompleksinis gydymas derinant skirtingus metodus – chirurginį gydymą, radioterapiją bei chemoterapiją. Kokia bus gydymo schema, nusprendžia gydytojų komanda, atsižvelgdama į vėžio tipą ir stadiją, paciento amžių, jo sveikatos būklę bei kitus svarbius veiksnius. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami ankstyvose vėžio stadijose.
Visuotinė patikra – būdas aptikti vėžį iki simptomų atsiradimo
Vyresnio amžiaus žmonės kviečiami dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamoje profilaktinės storosios žarnos vėžio patikros programoje. Vadovaujantis ja, 50-74 metų asmenims kartą per du metus yra atliekamas slapto kraujo išmatose testas. Būtent šiai amžiaus grupei priskiriama didžiausia rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tyrimo metu siekiama aptikti paciento nejuntamą, galimai onkologinio proceso sukeltą kraujavimą iš virškinamojo trakto. Esant teigiamam testo atsakymui skiriama kolonoskopija – visos storosios žarnos tyrimas lanksčiu endoskopu.
Taip pat aktyviau dėl vėžio tiriami ir tie pacientai, kurie serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, žarnyno polipoze ar turi išreikštą paveldimumą.
Svarbu prisiminti, jog anksti nustatyta vėžio diagnozė yra ne tik galimybė suvaldyti onkologinį procesą, bet ir gali tapti bilietu į visišką pasveikimą. Todėl svarbu ne tik sulaukus tam tikro amžiaus dalyvauti visuotinėje patikros programoje, bet ir vos pajutus įtarimą keliančius simptomus, nieko nelaukiant apsilankyti pas gydytojus.
