Atšalus kojas ar sužvarbus vėjyje, turbūt, ne vienam yra tekę šlapinantis išgyventi nemalonų jausmą ar pastebėti kraujo. Ar tai – šlapimo pūslės uždegimas? Gal ir taip, tačiau net ir nesant jokių kitokių negalavimų, pastebėjus bent kiek kraujo šlapime, reikėtų sunerimti- ar tai ne rimtos ligos apraiška. Būtent taip, dažnai be jokių kitų negalavimų, vien tik protarpiniu kraujo pasirodymu su šlapimu prabyla šlapimo pūslės vėžys. Ir tik žymiai vėliau, kai jis jau įsigali rimtai, pacientas pajunta negalavimus: skausmus pilvo apačioje, dažną norą šlapintis, tuštinimosi sutrikimus, kaulų skausmus ir kt.
Pūslės vėžio išsivystymui sąlygas sudaro darbas chemiškai užterštoje aplinkoje, paveldimumas, ilgas rūkymo stažas, daug sočiųjų riebalų turinčios dietos, lėtinis ar dažnai pasikartojantis šlapimo pūslės uždegimas ir kt.
Juo retai suserga jaunesni kaip 40 metų amžiaus žmonės. Liga dažniausiai prasideda 10 ar 20 metų vyresniems, tačiau anaiptol nereiškia, kad ir jaunas žmogus, pamatęs šlapime kraujo, galėtų tai ramiai “nurašyti” paprastam šlapimo pūslės uždegimui.
Kaip diagnozuojamas šlapimo pūslės vėžys? Apklausus pacientą, dažniausiai tikslinga atlikti mažojo dubens tyrimą ultragarsu, tačiau galutinai diagnozė nustatoma tik atlikus cistoskopiją (šlapimo pūslės apžiūrėjimą specialia įranga) ir histologiškai ištyrus paimtos medžiagos gabalėlį. Jei auglys mažas ir neišplitęs, šios procedūros metu jis paprastai ir pašalinamas visas. Tolimesni reguliarūs patikrinimai išlieka labai svarbūs, nes vėžio atsinaujinimo tikimybė siekia virš 70 procentų. Atsinaujinimo tikimybę mažina po operacijos skiriama imunoterapija, kuri pagerina žmogaus galimybes kovoti su vėžiu. Pastebėjus atsinaujinimą, auglys palyginti nesudėtingos procedūros metu šalinamas vėl.
Žymiai sudėtingiau susikauti su vėžiu, peraugusiu šlapimo pūslės giliuosius sluoksnius, išplitusiu į šlapimtakius ar net tiesiąją žarną. Tokiais atvejais tenka šalinti šlapimo pūslės dalį arba net ją visą, skirti vėžio plitimą stapdančią chemoterapiją arba gydymą spinduliais (dažniausiai po operacijos, tam, kad sunaikintų tikėtinai likusias vėžines ląsteles).
Tais atvejais, kai vėžinės lastelės būna išplitusios plačiai ir pažeidusios daugelį žmogaus organų, kalbama tik apie paliatyvinį, t.y. paciento gyvenimą palengvinantį gydymą.
Taigi, šlapindamiesi neužsimerkite, kad nepraleistumėte kažko svarbaus.
