Hemorojus yra dažniausia išeinamosios angos liga, todėl žmogus, pajutęs diskomfortą išeinamosios angos srityje, visų pirma galvoja apie hemorojų, o tuo pačiu neretai ir gydosi nuo šios ligos. Dažnai tokia diagnozė pasitvirtina, todėl vaistai (žvakutės, tepalai, geriamos kapsulės) duoda efektą ir varginę negalavimai baigiasi. Tačiau, deja, ne visada – yra labai panašius simptomas sukeliančių ligų, tarp kurių pirmoje eilėje yra išeinamosios angos įplėša, kurių gydymui reikalingi visiškai kiti medikamentai, todėl hemorojaus vaistai tik šiek tiek sumažina problemą. Tarp šių su hemorojumi painiojamų ligų yra ir išeinamosios angos ar tiesiosios žarnos vėžys, kurį gydant kaip hemorojų ne tik kad, savaime suprantama, negaunama efekto, bet ir uždelsiama savalaikė diagnozė, o tuo pačiu sumažėja ir pasveikimo galimybė.
Net jei žmogus ir teisingai diagnozuoja savo ligą – hemorojų – ilgainiui (o kartais ir jau nuo ligos pradžios) vaistai nebepadeda, jų sukeliamas efektas mažėja, paūmėjimai tampa dažnesni. Kodėl taip yra? Konservatyvus gydymas (vaistai) gali būti efektingi tik esant pirmo laipsnio hemorojui arba esant hemorojaus komplikacijai (trombozei, arba uždegimui). Todėl vienas iš pačių svarbiausių momentų – kreitis į specialistą, kad būtu nustatyta teisinga diagnozė o tuo pačiu ir ligos pobūdis arba laipsnis (hemorojų skirstome į tam tikrus laipsnius ir pagal tai nesunku parinkti efektyviausią gydymą).
Kaip apibrėžti hemorojų? Dažniausiai liaudyje kalbama, jog tai išsiplėtusių išangės srities venų liga. Tam klaidingam aiškinimui kartai padeda ir vyresnės karto gydytojai. Šiandien – o tuo pačiu ir jau daugiau kaip 30 metų, mes šią ligą aiškiname vadinama Thompsono teorija, kurios teisingumu tenka nuolat įsitikinti. Taigi kas tas hemorojus? Hemorojus yra išangės kanalo kraujagyslinių audinių (vadinamų pagalvėlėmis) pilnumas, kuris susideda iš sustorėjusio pogleivio, kraujagyslių (arteriolių, venulių, arteriolių ir venulių jungčių), lygiųjų raumenų skaidulų ir jungiamojo audinio; tai ne kas kita, kaip dalies išeinamosios angos kanalo nusileidimas žemyn, besibaigiantis iškritimu, uždegimu ir kraujavimu.
Ligos laipsnius mes apibrėžiame labai paprastai – pagal vidinio hemorojau būklę: jei vidiniai hemorojiniai mazgai tik padidinti – I laipsnis. Jei jie tuštinantis iškrenta per išeinamąją angą – II laipsnis. Jei iškrenta ir reikia atgal grąžinti ranka – III laipsnis, ir jei pastoviai iškritę ir juos grąžinti neįmanoma – IV laipsnis.
Efekto iš vaistų galime tikėtis esant pirmo laipsnio hemorojui, tuo tarpu, didesnio laipsnio reikėtų gydyti kitais būdais. Noriu pabrėžti, jog hemorojaus gydymas priklauso ne tik nuo jo laipsnio, ar gydytojo įvertinimo, bet – labai svarbu – nuo to, kiek kančių jis pacientui suteikia. Neretas atvejis, jog žmogus su IV laipsnio hemorojumi jaučia tik nedidelį diskomfortą ir tikrai nenori jokių intervencijų tam nedideliam diskomfortui likviduoti. Tuo tarpu sergąs pirmo laipsnio hemorojumi taip dažnai tuštinasi krauju, kad atsiranda mažakraujystė, sutrinka darbingumas. Pastaruoju atveju gydytojo siūlomas gydymas savaime suprantama būtų agresyvesnis.
Pacientai, nusivylę konservatyviu gydymu, neretai kreipiasi į gydytoją tikėdamiesi problemos sprendimo mažai invaziniu būdu, populiariausias būdas – guminių žiedų ligatūros. Šio metodo pagalba galima be operacijos (be gulimosi į ligoninę, ambulatoriškai) išgydyti hemorojų, iš tikrųjų – sunaikinti vidinį hemorojų. Procedūros gana greitai atliekamos, neskausmingos ir saugios, jos sukelia tik nežymų diskomfortą, komplikacijų būna retai, darbingumas nenukenčia. Jei intervencija pacientui reikalinga, šis būdas gali iki 90 procentų žmonių išpręsti hemorojaus problemą ir padėti išvengti operacijos.
Kokios gi chirurginės operacijos taikomos, jei iki tol taikyti gydymo būdai (pavyzdžiui žvakutės, vėliau gydymas guminių žiedų ligatūromis) nedavė pageidaujamo rezultato?
Jų yra keli variantai. Pirmam priklausytų visa eilė operacijų (tai būtų klasikinis gydymas, labiausia paplitęs) – pavyzdžiui uždara ar atvira hemorojaus pašalinimo operacija – kurių metu nuskausmintam ligoniui šalinama viena, dvi ar visos trys iš anatomijos žinomos hemorojaus lokalizacijos, tiek vidinis hemorojus, tiek ir išorinis komponentas. Operacija neilga ir saugi, tačiau po operacijos skausmo išvengti nei viena šių metodikų nepadeda: daliai žmonių reikalingas nors ir neilgas nedarbingumas, o skausmas gali tęstis ir 1-2 savaites. Žinoma, gerai subalansavus nuskausminačius medikamentus, galima užtikrinti komfortą po operacijos. Gulėti ligoninėje po operacijos nebūtina, nebent vieną parą.
Natūralu, kad vystantis technikos progresui, buvo ieškoma priemonių, metodų, kaip išoperuoti hemorojų ir išvengti šio, regis, būtino pooperacinio palydovo – skausmo. Šioje srityje yra dvi metodikos: transanalinė hemorojaus dearterializacijai (THD) – hemorojaus operacija, kuriai atlikti naudojamas specialus echoskopas (vadinamas dopleris), ir taip vadinama mechaninės siūlės hemoroidektomija. Abiejų metodikų principas gana paprastas: operacija atliekam ten, kur yra neskausminga – tai yra tiesiojoje žarnoje: ten nėra skausmo receptorių, todėl ir po operacijos galimas tik lengvas diskomfortas, o ne skausmas. THD operacijos metu doplerio pagalba (ar remiantis anatomijos žiniomis) yra nustatoma, kur yra pagrindinės arterijos, maitinančios hemorojinį audinį, ir jos perrišimos. Mechaninės siūlės hemoroidektomijos metu specialu aparatu pašalinama ir susiuvama dalis tiesiosios žarnos gleivinės su kraujagyslėmis, maitinančiomis hemorojų, ir pacientas pasveiksta.
Pažymėtina, kad hemorojaus gydymas – konservatyvus, guminių žiedų ligatūromis ar operacinis – turi būti individualizuojamas, ir pagal ligą konkrečiam pacientui paprastai yra tinkamiausia vienas iš būdų, o ne visi.
Didžiausia savigyda užsiimančių pacientų grėsmė – manant, jog liga nepiktybinė ir nepavojinga, praleisti progą tiesiosios žarnos vėžį diagnozuoti anksti. Mat vėžio ir hemorojaus simptomai – kraujas išmatose, skausmas ir kt. – yra labai panašūs. Savalaikė specialisto apžiūra ir vos minutę trunkantis neskausmingas tyrimas – rektoskopija – gali padėti šio grėsmingo uždelsimo išvengti.
