Gerklų vėžys išsivysto pradinėje apatinių kvėpavimo takų dalyje – gerklose. Dažniausiai šia liga susergama tarp 60 ir 70 metų amžiaus, nors retesniais atvejais ji gali būti diagnozuojama ir anksčiau. Vyrai serga penkis kartus dažniau, negu moterys. Kada jį įtarti ir kas laukia nustačius diagnozę skaitykite šiame straipsnyje.
Gerklų vėžio simptomai
Dažniausiai stebimi šie gerklų vėžio simptomai:
- pasikeitęs, prikimęs ar užkimęs balsas (jeigu vėžys yra arti balso stygų);
- kakle apčiuopiami padidėję limfmazgiai ar jų konglomeratai;
- pasunkėjęs rijimas, gali skaudėti gerklaryklę kramtant ar ryjant;
- gali varginti nuolatinis ausies skausmas;
- jeigu navikas uždaro kvėpavimo takus, gali būti sunku kvėpuoti.
Jaučiant bet kurį iš išvardintų simptomų, būtina pasirodyti gydytojui. Nors dažnai balso užkimimą sukelia virusiniai susirgimai, tačiau ilgiau negu tris savaites išliekantys simptomai gali būti ankstyvos gerklų vėžio stadijos požymis.
Kai vėžys prasideda toliau nuo balso stygų, balsas nenukenčia, tačiau gali pasireikšti mazgai kakle ar gerklės patinimas bei skausmingas, pasunkėjęs rijimas. Tokiu atveju irgi būtina pasirodyti gydytojui.
Gerklų vėžio rizikos veiksniai
Gerklų vėžio išsivystymą gali nulemti šie rizikos veiksniai:
- rūkymas, tabako kramtymas, uostymas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu;
- žmogaus papilomos viruso infekcija;
- paveldimumas;
- gastroezofaginis refliuksas;
- netinkama mityba.
Kartais gerklų vėžys išsivysto ir žmonėms, neturintiems nė vieno iš išvardintų rizikos veiksnių, todėl atsiradus jam būdingiems simptomams – svarbu laiku kreiptis į gydytoją.
Diagnostika
Pirmiausia gydytojas surenka ligos anamnezę, vertina paciento nusiskundimus, jo sveikatos būklę. Tuomet apžiūri ir čiuopia paciento kaklą, ieškodamas padidėjusių limfmazgių. Gerklų apžiūrai iš vidaus pasitelkiama laringoskopija panaudojant nazofibroendoskopą (tyrimas atliekamas per nosį). Tai vienas svarbiausių tyrimų siekiant nustatyti, ar gerklose yra navikas, įvertinti jo vietą bei dydį. Nors procedūra nėra maloni, ji trunka tik kelias minutes. Prieš ją pradėdamas gydytojas į paciento burną papurškia paviršinę gleivinių nejautrą sukeliančių vaistų.
Jeigu diagnozės patikslinimui reikalinga biopsija, ji atliekama bendrinėje nejautroje tiesioginės laringoskopijos metu. Jeigu kakle stebimi limfmazgių konglomeratai, jų biopsija atliekama ultragarso kontrolėje medžiagą detalesniam ištyrimui paimant plona adata.
Siekiant įvertinti vėžio išplitimą į aplinkinius audinius gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas.
Nustačius gerklų naviką gali būti atliekami ir kiti tyrimai, kurių pagalba siekiama įvertinti jo išplitimą aplinkiniuose audiniuose bei galimas metastazes kituose organuose. Tai labai svarbu siekiant parinkti tinkamiausią gydymą.
Gydymas
Gerklų vėžio gydymo tikslas yra ne tik naviko pašalinimas, bet ir organų (gerklų, balso stygų, šalia jų esančių organų) funkcijos išsaugojimas. Todėl planuojant gydymą visada atsižvelgiama į tai, kaip jis paveiks paciento gyvenimo kokybę – kaip efektyviai jis galės kvėpuoti, valgyti, kalbėti.
Gydymas parenkamas priklausomai nuo to, kurioje gerklų dalyje yra navikas, kokia ligos stadija, koks naviko diferenciacijos laipsnis ir bendra paciento sveikatos būklė, koks galimas gydymo šalutinis poveikis.
Dažniausiai taikomi du gydymo būdai – chirurginis ir spindulinis (radioterapija). Kartais, siekiant sumažinti gerklų vėžio apimtį, prieš radioterapiją taikoma chemoterapija. Ne taip seniai gerklų vėžio gydymui pradėta taikyti ir taikinių terapija.
Svarbu prisiminti, kad kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo paprastesnį gydymą galima pritaikyti, todėl pastebint gerklų vėžiui būdingus simptomus derėtų skubiai kreiptis į gydytojus.
