Atvėsus orams padaugėja sergančiųjų ūmiomis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat žymiai dažniau atsinaujina ir chroniniai susirgimai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į eksudacinius otitus – vidurinės ausies uždegimus, kuriuos dažnai sukelia nosies, prienosinių ančių (sinusų), ryklės virusinė ar bakterinė infekcija bei kita nosiaryklės patologija: adenoidai, augliai ir pan. Sąlygas šiai ligai išsivystyti sudaro infekcija, vaikų alerginės diatezės, neracionalus ar nepakankamas ausų ligų gydymas, atmosferiniai faktoriai (tame tarpe ir skrydžiai lėktuvu) ir kt.

Visi šie faktoriai sukelia trimito – vamzdžio, jungiančio nosiaryklę su vidurine ausimi, paburkimą, ko pasėkoje sutrinka ausies ventiliacija bei gleivių nutekėjimas.

Deguonis, kuris normaliai būna vidinėje ausyje, rezorbuojasi,  ir jo vietoje ima kauptis skystis. Pastarajam susistovėjus, neišvengiamai savo veiklą pradeda bakterijos, ir to pasekoje gali vystytis bakterinis pūlingas uždegimas.

Kaip įtarti šią problemą?

Dažniausiai eiga būna tokia. Pirmiausia prasideda sloga. Po to užgula ausį. Kartais ausyje atsiranda žemo tono ūžesys. Sergančioje ausyje pacientas kartais girdi savo balso aidą, jaučia skysčio kliuksėjimą ar kaip nors kitaip apibūdinamus garsus: spragsėjimą, braškėjimą, šiurenimą.

Jei organizmas sėkmingai susidoroja jį užpuolusia infekcija, trimito paburkimas išnyksta, skystis vidurinėje ausyje rezorbuojasi, atsistato ausies ventiliacija, ir visi nemalonūs reiškiniai praeina.

Tačiau kartais liga gali pereiti ir į lėtinę. Praėjus ūmiems reiškiniams, lieka didesnio ar mažesnio laipsnio ausies užgulimas, pilnumo jausmas ausyje. Negydant palaipsniui silpnėjanti klausa gali išnykti negrįžtamai. Todėl itin svarbu kiekvieną, iš pirmo žvilgsnio kad ir visai menką kvėpavimo takų ligą, pvz. slogą ar paprasčiausią peršalimą išgydyti pilnai, o, atsiradus bent kokiems naujiems pojūčiams ausyje, išsiaiškinti jų priežastį ir pilnavertiškai laiku sugydyti. Taigi, siekiant, kad netektų pajusti karčios tiesos – pasaulį matome, bet jo negirdime, – būtina laiku kreiptis į specialistus ir atlikti reikiamus turimus.

Vienas iš patikimiausių klausos tikrinimo būdų – audiometrijos tyrimas. Tai tyrimas, kurio metu specialiu aparatu audiometru tiriama paciento klausa, įvertinama jos būklė, nustatomas pakenkimo laipsnis ir pažeidimo vieta. Šio tyrimo metu pacientui uždedamos ausinės ir pateikiami  įvairaus stiprumo bei dažnių signalai. Tokiu būdu  tikrinamas orinis ir kaulinis garso laidumas ir nustatomas paciento klausos sutrikimas. Gauti duomenys pateikiami grafike – audiogramoje, kurią vėliau analizuoja gydytojas otorinolaringologas. Audiometrijos tyrimą rekomenduojama atlikti pasireiškus ūžimui ausyse, ausų užgulimui, laipsniškam ar staigiam klausos mažėjimui, po traumų ar atsiradus trukdžiams ausyse.

Neleiskite, kad laiku nepastebėta ir negydoma liga užgožtų rudeninių lapų šlamesį.