Skydliaukė – priekinėje kaklo dalyje žemiau gerklų esanti vidaus sekrecijos liauka. Ji yra svarbi endokrininės sistemos dalis, o jos gaminami hormonai reikalingi daugybei mūsų organizmo funkcijų – nuo vaisiaus vystymosi gimdoje iki metabolizmo procesų reguliavimo. Skaičiuojama, kad apie 12 proc. žmonių patiria skydliaukės funkcijos sutrikimus, dėl kurių atsiranda tam tikri nemalonūs simptomai.
Skydliaukės funkcija ir sutrikimų priežastys
Skydliaukės išskiriami hormonai – tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) – kontroliuoja medžiagų apykaitą organizme. Kai šių hormonų kiekis pakinta – jų nepakanka arba gaminama pernelyg daug, sutrinka daugelis organizme vykstančių funkcijų. Tuomet gali pasireikšti negalavimo požymiai širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo sistemose. Skydliaukė veikia ir cholesterolio kiekį kraujyje, odos būklę, lytinę bei inkstų sistemas. Taip pat ji gamina bei išskiria kalcitoniną, kuris padeda reguliuoti kalcio kiekį kraujyje.
Skydliaukės veikla gali sutrikti dėl autoimuninių procesų, jodo trūkumo, onkologinio proceso, skydliaukę stimuliuojančio hormono stokos. Skydliaukės veiklai įtakos turi hormoninės pusiausvyros pokyčiai bręstant, nėštumo metu, žindant ar prasidedant menopauzei. Dažniausiai tai susiję su jodo trūkumu organizme. Hormoninių kontraceptikų vartojimas, didelis ar ilgalaikis stresas, netinkama mityba irgi gali tapti skydliaukės funkcijos sutrikimo priežastimi.
Sutrikusios skydliaukės funkcijos simptomai
Jeigu skydliaukės aktyvumas padidėja, ji gamina per daug hormonų, organizme metabolizmo procesai pagreitėja, todėl greičiau sunaudojama energija. Ši būklė vadinama hipertiroze. Ja sergantį žmogų vargina svorio kritimas, greitesnis ar nereguliarus širdies plakimas, karščio netoleravimas. Taip pat gali pasireikšti gausus prakaitavimas, rankų drebulys, greitai besikeičiančios emocijos, sutrikęs miegas. Pernelyg aktyvi skydliaukė gali būti ir sutrikusio mėnesinių ciklo ar nevaisingumo priežastis.
Kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, vystosi hipotirozė. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaitos procesai organizme, atsiranda nuovargis, gali padidėti svoris, kauptis skysčiai, kietėti viduriai, sunku toleruoti žemesnę aplinkos temperatūrą. Oda ir plaukai tampa sausesni, sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda depresijos požymiai bei suprastėja atmintis.
Vaikams skydliaukės veiklos pokyčiai gali pasireikšti vėluojančia raida, augimo sutrikimais.
Dažniausiai skydliaukės patologijos sukelia nespecifinius simptomus, kuriuos lengva supainioti su kitomis ligomis, todėl neretai sutrikimai nėra diagnozuojami iš karto. Dėl šios priežasties skiriami ir profilaktiniai skydliaukės funkcijos vertinimai atliekant kraujo tyrimus.
Tyrimai ir gydymas
Skydliaukės patologija diagnozuojama pagal tirotropinio hormono (TTH), laisvojo tiroksino (LT4), laisvojo trijodtironino (LT3) bei antikūnių prieš tiroperoksidazę (ATPO) kiekį kraujyje. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija, scintigrafija. Jeigu įtariamas onkologinis procesas, atliekama aspiracinė biopsija.
Gydymo taktika parenkama tik nustačius tikslią diagnozę. Dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas sintetiniais skydliaukės hormonus pakeičiančiais preparatais. Diagnozavus skydliaukės vėžį ar didelius mazgus, taikomas chirurginis gydymas šalinant visą skydliaukę ar tik jos dalį.
Šiuolaikinė medicina turi daug įrankių, padedančių laiku diagnozuoti ir gydyti skydliaukės ligas, užtikrinti ilgalaikę priežiūrą ir pagalbą siekiant sureguliuoti bei palaikyti atitinkamą skydliaukės hormonų kiekį organizme. Todėl jaučiant simptomus, kurie gali signalizuoti apie skydliaukės patologiją, svarbu laiku kreiptis į gydytojus.
