Dažniausiai nėštumas yra džiugus laikotarpis, tačiau kartais laukimo džiaugsmą temdo sveikatos problemos. Viena iš jų – nėščiųjų (gestacinis) diabetas. Tai yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris diagnozuojamas moteriai pradėjus lauktis. Nekontroliuojama liga gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi ir besilaukiančios moters sveikatą, todėl itin svarbu ją laiku diagnozuoti ir gydyti.
Kas turi didesnę riziką susirgti ir kaip liga diagnozuojama?
Besilaukiančios moterys reguliariai lankosi pas savo šeimos gydytoją ar nėštumą prižiūrintį gydytoją akušerį ginekologą. Šių vizitų metu atliekami įvairūs tyrimai, tarp jų ir glikemijos kiekio kraujo plazmoje matavimas. Šis žymuo padeda įvertinti angliavandenių apykaitą moters organizme. Deja, kai kurios moterys anksčiau ar vėliau nėštumo metu gali išgirsti diagnozę – gestacinis diabetas. Tokia rizika didesnė toms moterims, kurios:
- turi teigiamą šeiminio cukrinio diabeto diagnozę;
- iki nėštumo patyrė angliavandenių apykaitos sutrikimų;
- ankstesnio nėštumo metu buvo diagnozuotas gestacinis diabetas.
- stebimas padidėjęs gliukozės kiekis šlapime pirmojo vizito metu;
- anksčiau yra sulaukusios didelio svorio naujagimio (>4,1 kg);
- yra vyresnės negu 35 metų amžiaus;
- turi metabolinį sindromą, PKS, arterinę hipertenziją ar vartoja gliukokortikoidus.
Gestacinis diabetas diagnozuojamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytais parametrais. Pirmojo vizito metu vertinama glikemija nevalgius mėginį imant iš venos. Gliukozės kiekis kraujyje neturėtų viršyti 5,1 mmol/l. Jeigu rezultatai viršija normas, pacientė nukreipiama endokrinologo konsultacijai. Jeigu pirmieji tyrimai normalūs, nėščiosioms 24-28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys.
Pagrindinis gydymas – dieta
Nustačius gestacinį diabetą pirmiausia skiriama dieta. Taip pat besilaukiančioji gauna gliukomatį savikontrolei namuose. Ji pildo glikemijos dienyną, o jo duomenis įvertinęs gydytojas endokrinologas tęsia gydymą dieta arba papildomai paskiria insulino terapiją. Šalia dietos skiriamas ir adekvatus fizinis krūvis – jis irgi turi daug naudos siekiant išvengti gliukozės kilimo. Visa tai reikalinga tam, jog būtų galima išvengti nėštumo ir vaisiaus vystymosi komplikacijų.
Be reguliarių endokrinologo ir slaugytojo diabetologo konsultacijų, nėščioji tiriama ir perinatologo. Jis 36 nėštumo savaitę atlieka ultragarso tyrimą ir vertina vaisiaus augimą. Jeigu vaisius atitinka normas, rekomenduojama įprastinė nėštumo priežiūra ir gimdymas prasidėjus spontaninei veiklai. Jeigu vaisius yra stambus, reguliariai kartojamas ultragarsinis tyrimas, gimdyti moteris nukreipiama į specializuotą centrą.
Moters stebėjimas reikalingas ir po gimdymo
Gimdymo įstaigoje moteriai atliekamas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, nutraukiamas insulino vartojimas. Po gimdymo praėjus 6-12 savaičių visoms moterims, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys, kurį skiria ir vertina šeimos gydytojas. Įtariant cukrinį diabetą, pacientė nukreipiama endokrinologui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, ateityje turi didesnę riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu bei turėtų būti atidžiai sekamos sekančio nėštumo metu. Todėl turint gestacinio diabeto diagnozę anamnezėje, rekomenduojama maitintis taisyklingai, stengtis palaikyti stabilų gliukozės kiekį kraujyje, užsiimti fizine veikla, kontroliuoti kūno svorį.
Gestacinis diabetas nėra nuosprendis. Tai būklė, kuri dažniausiai sėkmingai praeina pagimdžius, tačiau svarbu laiku ją diagnozuoti ir nuodugniai sekti gydytojų rekomendacijomis tam, kad būtų išvengta nėštumo komplikacijų, apsaugotas vaisius ir sumažinta rizika ateityje susirgti II tipo cukriniu diabetu.
