Pėdos Hallux valgus deformacija visuomenėje geriau žinoma kaip iššokęs pėdos kauliukas. Jis gali ne tik sukelti sunkumų renkantis avalynę, bet ir tapti kiekviename žingsnyje lydinčio skausmo priežastimi. Tai gana paplitusi patologija, įvairiais duomenimis galinti varginti apie trečdalį suaugusiųjų. Tad kada Hallux valgus jau reikia gydyti ir kokie gydymo metodai yra veiksmingi?
Priežastys
Vystantis Hallux valgus deformacijai, pėdos nykštys krypsta į išorinę pusę, o tuo tarpu pirmasis padikaulis pasislenka į vidų. Vidinis pėdos kontūras išsigaubia, atsiranda deformacija, kuri ir vadinama iššokusiu kauliuku.
Kodėl taip atsitinka, nėra iki galo aišku. Skaičiuojama, jog maždaug 70 proc. atvejų galima įtarti paveldimumą.
Išskiriami tam tikri veiksniai, kuriems esant padidėja deformacijos rizika:
- paveldimumas (turint plačią pėdą žemu skliautu Hallux valgus rizika didesnė);
- įgimtos anatominės pėdos ypatybės (trumpas pirmas padikaulis, pakitę sąnariniai kampai);
- pėdos sąnarių hipermobilumas;
- plokščiapadystė;
- reumatoidinis artritas;
- cerebrinis paralyžius;
- antro pėdos piršto netekimas (trauma, operacija);
- siaura avalynė.
Ligos požymiai ir simptomai
Nors liga dažniau diagnozuojama suaugusiems, ji gali užklupti ir vaikus bei paauglius. Jaunesniame amžiuje Hallux valgus deformacija dažniausiai būna paveldima ir abipusė, susijusi su plokščiapadyste. Nepaisant paciento amžiaus, simptomai yra labai panašūs ir dažniausiai priklauso nuo deformacijos dydžio.
Kol deformacija nedidelė, dalis pacientų gali nieko nejausti arba skųstis skausmu, atsirandančiu ties pirmo padikaulio-pirštakaulio sąnariu. Deformacijai didėjant skausmas taip pat gali stiprėti, ypatingai avint ankštą avalynę, nes joje spaudžiamas ne tik pats kauliukas, bet ir pėdoje esantys nervai. Gali atsirasti nuospaudos ties kauliuku, o krypstantis pirmas pirštas spaudžia kitus pirštus, tarp jų padidėja kontaktas bei trintis, todėl gali vystytis pragulos. Pažengusiose stadijose atsiranda skersinė plokščiapadystė, antro, trečio ar ketvirto pirštų plaktukinės deformacijos.
Be skausmo ar nuospaudų pacientai dažnai skundžiasi ir sunkumais pritaikant avalynę. Neretai tenka rinktis dydžiu ar dviem didesnius batus, atsisakyti patinkančių modelių, avimi batai gana greitai deformuojasi.
Diagnostika ir gydymas
Hallux valgus diagnozė nustatoma apžiūrint pacientą kliniškai bei atliekant radiologinius tyrimus. Dažniausiai tam pakanka rentgeno nuotraukų, atliekamų iš kelių pusių, jog būtų galima tinkamai įvertinti ne tik pačią deformaciją, bet ir pėdos struktūrą. Jeigu reikia, skiriami papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Gydytojas ortopedas traumatologas, atsižvelgdamas į paciento skundus, klinikinį ištyrimą ir vaizdinių tyrimų rezultatus, pasiūlo tinkamiausią sprendimą deformacijos gydymui. Jeigu ji nėra didelė, pacientas nejaučia skausmo, gali būti pasitelkiamos priemonės, padedančios stabdyti deformacijos progresavimą. Tam taikomi įvairūs įtvarai, tarpupirščių skėtikliai, kineziterapijos procedūros, vidpadžiai. Deformacijai progresuojant arba pacientui jaučiant diskomfortą keliantį skausmą, rekomenduojamas operacinis gydymas. Operacijos metu efektyviai koreguojama neteisinga kaulinių struktūrų padėtis, vidinis pėdos kontūras ištiesinamas, tvarkomos kitų pirštų deformacijos.
Ar galima deformacijos išvengti?
Šiuolaikinis mokslas negali pasakyti, kokios priemonės pasitvirtintų visu šimtų procentų siekiant išvengti Hallux valgus deformacijos. Tačiau niekas neabejoja, kad stiprūs raumenys bei tvirti raiščiai, plati, pėdos nespaudžianti avalynė ir pakankamas fizinis aktyvumas galėtų būti tie veiksniai, kurie padėtų išlaikyti pėdas sveikas. O jaučiant skausmą ar stebint besivystančią deformaciją svarbu laiku kreiptis į gydytoją tam, kad būtų galima pamėginti sustabdyti ligos progresavimą ir išvengti komplikacijų.
