Autorius: Antanas Jablonskis, gydytojas

Atėjus  rudeniui  daugeliui žmonių vėl prabyla negalavimai, kurie nuo pavasario buvo lyg ir praėję. Tai – skausmas, deginimas („rėmens graužimas“) ar pilnumo jausmas duobutėje po krūtinkauliu arba už jo, kartumas ar šleikštumas burnoje, pilvo pūtimas, užkietėję arba nepastovūs viduriai.

Dažnas galvoja, kad to priežastis – gausus obuolių, kriaušių, pupelių bei kitų rudens gėrybių vartojimas, ir gydytis bando naudodami įvairius virškinimo fermentus, o deginimą galugerklyje gesina gerdami sodą. Toks gydymas daugeliu atveju duoda tik laikiną pagerėjimą.  Negalavimams pasikartojus, kartoja ir minėtą gydymą.

Taip neretai užleidžiamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, uždegimai, įvairūs refliuksai, o, neretai – ir vėžys.

Šiuolaikinės diagnostikos priemonės leidžia gana tiksliai diagnozuoti minėtų negalavimų priežastis ir sėkmingai išgydyti daugelį ligų, jeigu jos tik nėra pernelyg toli pažengusios. Problema yra ta, kad daugelis žmonių arba neskiria pakankamai dėmesio minėtiems negalavimams (išskyrus tuos atvejus, kai skausmas tampa stiprus ir beveik pastovus), arba be gydytojo apžiūros ir papildomų tyrimų ima naudoti vaistus „nuo skrandžio”.

Norint tiksliai įvertinti pakitimus stemplėje, skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, atliekama gastroskopija. Gastroskopas – tai minkštame, lanksčiame apvalkale įmontuotas šviesos laidininkas, kurio gale – optinė sistema, perteikianti tikslų ir padidintą tiriamojo organo vaizdą – atsargiai įvedamas į stemblę (prieš tai nujautrinus ryklę), po to – į skrandį ir – pagaliau – į dvylikapirštę žarną. Šios procedūros metu galima ne tik gerai apžiūrėti minėtus organus bei įvertinti pakitimus juose, bet ir paimti histologiniam tyrimui audinio gabalėlį iš įtartinų vietų ar net atlikti kai kuriuos gydomuosius veiksmus.

Kaip elgtis, jei iki tol jokių negalavimų nejautusį žmogų staiga ėmė varginti pykinimas, skausmai ar sunkumo jausmas po krūtine? Pirmiausia reikėtų bent pusdieniui atsisakyti maisto ir gerti pakankamai skysčių (geriausiai – vandens ar vaistažolių arbatos) ir, negalavimams praėjus, dar bent vieną dieną maitintis tik lengvai virškinamu maistu: džiuvėsiais, košėmis, arbatomis. Tačiau visai negalima delsti, jei vėmimas nesiliauja ir, tuo labiau, – jei žmogus išvemtame turinyje pastebėjo kraujo priemaišas, pasituštino juodomis išmatomis, ar pajuto ryškų bendrą silpnumą. Tai – vidinio kraujavimo požymiai, ir pagalba būtina nelaukiant. Kraujavimą dažniausiai sukelia dvylikapirštės žarnos, skrandžio bei stemblės išopėjimai, kurie dažniausiai išsivysto sergant opalige ar vėžiu.

Reikėtų atidžiau įsiklausyti į negalavimus po krūtine ir nebandyti susigyventi su, kad ir nedideliais, bet savaitėmis ar net mėnesiais užsitęsusiais ar pasikartojančiais negalavimais.