Šios ligos pradžia gali būti įvairi. Dažnai sąnarių uždegimas prasideda palaipsniui. Pradžioje ima skaudėti vieną sąnarį, po kurio laiko prisideda antras, trečias, ketvirtas. Sąnarių skausmas ir tinimas palaipsniui intensyvėja, apima vis daugiau sąnarių. Liga plinta lėtai, bet atkakliai, be skausmų išnykimų. Pradžia gali būti ir kitokia – intermisinė, kada skausmų priepuolių periodai kaitaliojasi su visišku skausmų išnykimu. Tačiau periodai be skausmo palaipsniui palaipsniui trumpėja ir retėja. Liga darosi persistentinė, nuolat progresuojanti.

Reumatoidinis artritas gali prasidėti ir ūmiai. Per kelias savaites išplinta ryškus daugelio sąnarių uždegimas su visais būdingais šios ligos požymiais.

Kartais   RA gali prasidėti ir palindrominio reumato sindromu, t.y. ūmiai prasidedantis vieno ar kelių sąnarių skausmas ir tinimas, kuris trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o paskui visiškai praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Tokios staigios artrito atakos gali kartotis vieną arba keletą kartų per savaitę, arba per mėnesį kol įgyja visus reumatoidiniam artritui būdingus požymius:

rytinį sąnarių stingimą, trunkantis ne trumpiau negu 1 val., sąnarių patinimą , skausmą bent trijose sąnarių grupėse, poodinius mazgelius . Ypač būdingas plaštakos sąnarių tinimas ir rytinis sustingimas, dėl ko būna itin sunku pradėti lankstyti pirštus. Pamankštinus, pradėjus dirbti sustingimas paprastai praeina arba bent jau ryškiai sumažėja. Pamažu išryškėja ir rentgenologiniai pokyčiai:kaulinės cistukės, erozijos, kaulų išretėjimas bei šiai ligai būdingi laboratorinių tyrimų duomenys.

Diagnozuoti ankstyvos stadijos reumatoidinį artritą dažnai nėra taip paprasta. Į pasikartojančius sąnarių skausmus pacientai dažnai nekreipia didesnio jei skausmai nėra labai ryškūs ir dažni. Šią ligą gydyti nėra paprasta, ypač tais atvejais, kai liga jau įsisenėjusi ir ryškiai pakenkusi sąnariams. Gydymo sėkmę lemia visa eilė faktorių, iš kurių bene svarbiausias yra paciento gyvenimo būdas ir jo požiūris į ligą. Norint pasveikti ypač svarbu suprasti , kad su gydytoju teks susidraugauti ilgam, kad reikės rasti laiko vykdyti visus jo nurodymus: gerti vaistus, atlikinėti įvairias procedūras, laikytis darbo ir poilsio režimo ir t.t. Gydymo sėkmę taip pat lemia ir bendra paciento sveikatos būklė, gretutinės ligos, ligos sunkumo laipsnis, gydytojo kvalifikacija.

Apie 50 proc. darbingo amžiaus žmonių po 10 metų ligos praranda darbą. To priežastys- didelis ligos aktyvumas, uždelsta diagnozė, liga nustatyta vėlesniame amžiuje. Anksti diagnozavus ir laiku pradėjus kvalifikuotą gydymą, ši liga gyvenimo kokybės ryškiai nepablogina. Tačiau gydantis nereguliariai, atmestinai, arba jeigu ligonis suserga itin agresyvia ligos forma, prognozė būna abejotina – neretas pacientas priverstas atsisakyti bet kokios aktyvesnės veiklos, praranda galimybę judėti, priverstas kęsti skausmus.

Patikimų patarimų kaip išvengti šios ligos medikai kol kas, deja, duoti negali.