Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 bruzienesklinika@gmail.com

darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Pasitikrinkime skydliaukę

Autorius: Gydytojas endokrinologas med. dr. V. Šidlauskas
Esant normaliai skydliaukės veiklai iš amino rūgšties tirozino ir jodo gaminamas skydliaukės hormonas  tiroksinas. Tiroksinas žymimas T4, nes turi 4 jodo atomus. Jei organizmas su maistu negauna pakankamai jodo, vystosi skydliaukės padidėjimas (struma) ir simptomai, būdingi sumažėjusio aktyvumo skydliaukei, tai vadinama hipotireoze.
      Kitas skydliaukės hormonas yra trijodotironinas, arba T3, nes turi 3 jodo atomus. T3 yra svarbiausias aktyvus skydliaukės hormonas, daug aktyvesnis už T4. T4 yra gaminamas skydliaukėje ir  verčiamas į aktyvų T3. Tai vyksta ne skydliaukėje, o periferiniuose audiniuose. Tam tikroms sąlygoms esant,  pavyzdžiui, stresui, skydliaukė gamina pakankamą kiekį T4, bet jo vertimas į T3 bus slopinamas. Tokiu būdu pasireikš aktyvaus T3 hormono trūkumas. Pacientas turės hipotireozės simptomų, nors skydliaukės hormonų tyrimai kraujyje bus normalūs.
     T4 hormono gamybą skydliaukėje kontroliuoja hormonas, kurį išskiria hipofizė – t.y. posmegeninė endokrininė liauka. Šis hormonas vadinamas skydliaukę stimuliuojančiu hormonu, arba TSH ( dar kitaip jis vadinamas tireotropiniu hormonu – TTH). Sumažėjus T4 hormono kiekiui kraujyje, padidėja TSH  išskyrimas. Dėl to stimuliuojama T4 gamyba skydliaukėje. Padidėjus šio hormono koncentracijai kraujyje, suveikia grįžtamojo ryšio mechanizmas ir TSH sekrecija hipofizėje mažėja. Jei dėl jodo trūkumo ar kitų priežasčių sumažėja T4 gamyba, kraujyje randamas padidėjęs TSH kiekis. Hipofizės TSH skatina skydliaukę gaminti daugiau T4. Organizmo reikmių užtikrinimui skydliaukė priversta hiperplazuoti – ji padidėja, atsiranda struma. Jei kraujyje randama mažai T4 ir TSH, tai rodo, kad yra hipofizės sutrikimas, kai sumažėjusi TSH sekrecija pasireiškia maža T4 gamyba skydliaukėje.
    Kas būdinga sumažėjusiai skydliaukės veiklai ?  Sumažėjusi energija ir nuovargis, dažnai – iš ryto. Sunku reguliuoti svorį, didelis jautrumas šalčiui (ypač rankų, kojų), depresija, sulėtėjęs mąstymas, galvos skausmas, patinimai veide ir skysčių susilaikymas, sausa oda, lūžinėjantys nagai, vidurių užkietėjimai, menstruacijų sutrikimai, pastojimo problemos, sąnarių skausmingumas, sustingimas, raumenų mėšlungiai, apsunkintas alsavimas ir krūtinės skausmai. Žinoma, ne visada, esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, būna visi šie požymiai. Kartais pasireiškia tik kai kurie iš jų.
   Negydomos skydliaukės ligos atveju didėja cholesterolis, arterinis kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimai, koronarinės širdies ligos simptomai, vystosi osteoporozė, atskirais atvejais gali įvykti koma ir mirtis.
   Skydliaukės ligos randamos 2 iš 10 Lietuvos gyventojų ( daugiau nei diabetas ir vėžys kartu paėmus), pusei iš jų liga yra nediagnozuota. Skydliaukės ligos simptomai dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to ilgai būna nenustatoma tikroji priežastis. Tyrimai rodo, kad yra genetinis ryšys tarp skydliaukės sutrikimo ir kitų autoimuninių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, artritas ar anemija. 8 iš 10 pacientų su skydliaukės liga yra moterys. Moterims 5 kartus dažniau nei vyrams randama hipotireozė ( sulėtėjusi skydliaukės veikla). Būtina žinoti, kad skydliaukės liga sergančių pacientų 50 proc. vaikų paveldi skydliaukės ligos geną. Vienai iš 50 moterų hipotireozė diagnozuojama nėštumo metu ir 6 iš kiekvieno šimto apsigimimų yra sąlygoti skydliaukės veiklos sumažėjimo nėštumo metu. Su amžiumi  didėja skydliaukės ligos rizika. Pavyzdžiui, 60 metų amžiuje 18 proc. moterų ir 10 proc. vyrų randama sumažėjusi skydliaukės veikla. Pagaliau, Lietuvoje vienas iš 3500 naujagimių gimsta su hipotireoze, o nediagnozuota hipotireozė pasireiškia augimo ir vystymosi sulėtėjimu.
   Kadangi dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs, labai svarbu kiekvienam pačiam atkreipti dėmesį į būdingiausius požymius tokius kaip nuovargis, depresija, užmaršumas, augimo, pažinimo funkcijų sutrikimas, plaukų, odos, nagų pakitimai. Sekantis žingsnis, kurį rekomenduoja endokrinologai, yra paprastas būdas pačiam pasitikrinti skydliaukę. Šis metodas padeda nustatyti skydliaukės padidėjimą. Jei įtariate, kad turite padidėjusią skydliaukę, reikia kreiptis į endokrinologą ir atlikti kraujo TSH tyrimą skydliaukės funkcijai įvertinti. Amerikos endokrinologai rekomenduoja visoms moterims po 35 metų kas 5 metai pasitikrinti skydliaukę atliekant jautrų kraujo TSH tyrimą.
Paprastas būdas pačiam pasitikrinti skydliaukę
  1. Paimkite į ranką nešiojamą veidrodį, nustatykite taip, kad matytumėte kaklą žemiau Adomo obuolio. Šioje vietoje yra jūsų skydliaukė.
  2. Šiek tiek atloškite galvą.
  3. Nurykite seilę ar vandens gurkšnį.
  4. Rijimo metu žiūrėkite į savo kaklą. Jei pastebėsite pakylantį guzą ar iškilimą – tai padidėjusios skydliaukės požymis (Adomo obuolio nesumaišykite su skydliauke). Bandymą galite pakartoti keletą kartų.
  5. Jeigu jūs turite padidėjusią skydliaukę ar skydliaukės mazgą, kreipkitės į savo gydytoją, kuris paskirs papildomus tyrimus. Būtina patikslinti ar mazginiai pakitimai yra gerybiniai, ar reikalingas gydymas.