Visi puikiai žinome, kad gerą sveikatą lemia anaiptol ne tik paveldėtas organizmo atsparumas ligoms ar medicinos išsivystymo lygis. Gera sveikata didele dalimi priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, nuo mūsų pastangų būti sveikais.Šiandieną, kada širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimai į ligos ir mirties patalą guldo vis jaunesnius žmones, o mokyklose randame vos ne pavienius vaikus, neturinčius jokių sveikatos sutrikimų, būtina visu rimtumu susimąstyti apie tai, kaip gyvename, kaip saugome sveikatą. Medicinos pažanga praranda prasmę jei pats žmogus nesistengia būti sveikas, jei dėl savo ligos kaltina ką tik nori: daktarus, sunkų darbą, blogus santykius su šeimos nariais ar kaimynais, tačiau ne pats save.

Įprastas žiemos savaitgalio vaizdas daugelyje šeimų yra toks: tėtis, pavargęs po sunkios darbo savaitės ilsisi ant sofos su laikraščiais ar kažką veikia prisėdęs prie kompiuterio. Vaikai su malonumu pažiūri beveik visus tą dieną per televiziją rodomus filmukus, po to spaudinėja savo elekktroninių žaislų mygtukus, o didesnieji užsidaro kokiai tai veiklai savo kambariuose. Mama triūsia virtuvėje,sukinėjasi apie skalbimo mašiną ar su šluoste rankoje bando įtikinti kitus šeimos narius, kad namų švara ne tik jos, bet visų bendras reikalas. Ateina laikas ir kitokiai veiklai: vieni su vaikais aplanko kino teatrą, kiti renkasi koncertą, pasisėdėjimą prie gimtadienio ar šiaip šventiško stalo. Palyginti nedidelė dalis susiruošia į sveikatingumo centrus: kai kam per brangu, kai kam per toli.

O vasaris pats siūlo puikias pramogas su didele sveikatos doze. Ir visa tai – nemokamai, arba beveik nemokamai. Liūdna matyti, kad šiuo metų laiku net savaitgaliais praktiškai tušti baltutėliu sniegu padengti parkai, mažai žmonių miesto apylinkėse ar kaimo sodybose. Vidurdienyje tik kur – ne –kur pamatysi slidinėjančius ar čiuožiančius pačiūžomis. Vaikai, puikiai įvaldę kompiuterius, neretai nustemba pamatę senį besmegenį, o skrydį rogutėmis nuo kalniukų dažnai vertina “protingu” suaugusiųjų požiūriu – kokia gi iš to nauda, o, be to, dar galima peršalti ar įsistatyti mėlynę. Skundžiamės šaltais ir vėjuotais orais net nenorėdami pagalvoti, kad tai – gamtos siunčiami sveikatos receptai. Jeigu kiekvienas iš mūsų bent gerą pusvalandį kasdien pabūtų lauke (pvz.greitu žingsniu nueitų į darbą ir grįžtų iš jo), jeigu kiekvieną savaitgalį bent pusdienį praleistų slidinėdamas, čiuoždamas ar kaip kitaip judėdamas lauke, jei bent retkarčiais, pasikaitinęs pirtelėje, save ir savo vaikus išpraustų sniegu, tikiu, kad vaistų pramonei smogtume rimtą smūgį ir nekeltume visuotinės panikos plintant gripo ar kitokiam virusui, kuris dažniausiai “šienauja”silpnuosius, o stipresniuosius tik paliečia.

Jei norime mažiau keiksnoti mediciną, jaustis sveikiau ir žvaliau, kiekvienąkart, prieš sėsdami į automobilį, atsakykime sau į klausimą, ar negalime nueiti pėsčiomis; prieš nuspręsdami savaitgalį praleisti namuose, raskime išties rimtą pasiteisinimą, kodėl mes negalime bent keletą valandų praleisti lauke. Be to, galvokime ką ir kiek valgome. Gal sekmadieninį pyragą pakeiskime išvyka į gamtą įsidėję patį paprasčiausią sumuštinį ir obuolį, kurie po keletos valandų aktyvaus pajudėjimo taps tikrais skanėstais. Gal tada nebe taip gąsdinsimės šiandieniniu civilizuotojo pasaulio baubu – nutukimu su visa jo liūdna palyda.

Vasaris – sveikatos mėnuo. Tad kiekvienas padarykime kažką sveikatos labui.