Lt En Ru

+370 45 581111 +370 698 73030 [email protected]

Stipriausi Lietuvoje darbo laikas

Registratūra: 8:00-19:00

Sporto salė: 8:00-20:00

Odos vėžys

Autorius: Arunas Pikelis, gydytojas onkologas
Sergamumas odos vėžiu ir melanoma  sparčiai didėja visame pasaulyje.  Kiekvienais metais Lietuvoje  užregistruojama apie 1800 naujų odos vėžio ir apie  200 melanomos atvejų. Tarp moterų odos vėžys 2 kartus dažnesnis  nei tarp vyrų.  Moterims odos vėžys pagal dažnumą yra antroje  vietoje po krūtų vėžio, o vyrams –  trečioje, po prostatos  ir plaučių vėžio.
Paprastai odos navikai yra skirstomi  į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai odos navikai (odos vėžys) būna:
  • bazoląstelinė  karcinoma (apie 75 proc. visų odos vėžių);
  • plokščialąstelinė  karcinoma (apie 20 proc.);
  • melanoma (apie 5 proc.);
  • kiti odos piktybiniai navikai (atsiranda iš limfinės sistemos bei jungiamojo audinio, tačiau jie pasitaiko retai).
Pagrindiniai  rizikos veiksniai, sukeliantys odos piktybinių navikų  atsiradimą, yra tiesioginis saulės spindulių poveikis, nesaikingas deginimasis  saulėje bei odos pigmentinis tipas. Taip pat įtakos turi jonizuojanti  radiacija,  anglies dulkės, suodžiai, tepalai, odos nudegimai,  imuninio organizmo atsparumo  sumažėjimas ir t.t. Šviesiaplaukiai,  rausvaplaukiai,  mėlynakiai, strazdanoti žmonės yra patys imliausi  tiesioginiams saulės spnduliams, todėl odos vėžiu jie ir  serga gerokai dažniau.
Bazoląstelinė karcinoma auga lėtai, būdingas invazinis augimo tipas, tačiau dažniausiai neišplinta į kitus organus. Ja dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Paprastai aptinkama atvirose kūno vietose: veide, galvos  plaukuotoje dalyje, kaklo odoje, galūnėse. Žmogus gali turėti  jų net keletą  įvairiose kūno vietose. Iš pradžių bazalioma  paprastai atsiranda nedideliu kietu  mazgeliu odos paviršiuje  ar rausva dėmele su aplinkui išsiplėtusiomis  kraujagyslėmis. Iš pradžių paviršius būna lygus, vėliau pasidaro gruoblėtas,  nelygus,  su įdubimu centre, navikas gali išopėti, pasidengti  šašu.
Plokščialąstelinis vėžys taip pat,  kaip ir bazalioma, prasideda  epidermyje, tačiau jis yra daug agresyvesnis,  jam būdinga invazija į gilųjį odos  sluoksnį bei metastazavimas  į gretimus organus ir struktūras. Ligos pradžioje  odos paviršiuje  atsiranda raudonos pleiskanojančios dėmelės, jų paviršius būna nelygus, vėliau išopėja, gali pradėti kraujuoti.
Šie  abu navikai išgydomi palyginus nesunkiai: diagnozavus esant ankstyvai stadijai, bazaliomą išgydyti pavyksta 99 proc. pacientų,  plokščialąstelinę  karcinomą – 95 proc. Tuo tarpu kitas auglys – melanoma – pasižymi  itin dideliu agresyvumu, ir nuo jo miršta net 75 proc. žmonių.
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį melanoma atsidūrė  antroje vietoje  tarp sparčiausiai plintančių navikų. Jis vystosi  iš odos pigmentinių lastelių,  dažnai – iš apgamų. Todėl  kiekvieną apgamą būtina stebėti. Pyktybiškėjantis  apgamas  ima keistis.
Ankstyvi  melanomos simptomai geriausiai  apibūdinami pagal Amerikos dermatologų  asociacijos melanomų ABCD kriterijus:
A – asimetrija;
B – pakitęs kontūras  (nuo angl. žodžio „border“  – siena, kraštas);
C – spalva (angl. „colour“);
D – diametras, >6 mm (mažesnio diametro dariniai labai retai būna  piktybiniai).
Melanomos dažniausiai metastazuoja į  regioninius limfmazgius, plaučius, kepenis, smegenis, kaulus. Ankstyvos stadijos melanomos prognozė yra geresnė, tačiau jai metastazavus vidutinis išgyvenamumas tesiekia vos 6 mėnesius.
Visi odos vėžiai diagnozuojami atliekant  citologinį ar histologinį  ištyrimą. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo geresnės  prognozės  galima tikėtis. Apžiūrėkite dažnai savo ir savo artimųjų odą.  Jei yra  nors menkiausia abejonė, kreipkitės į specialistą.