Tikriausiai nerastumėte žmogaus, kurio giminių ar pažįstamų tarpe niekas nesirgo vėžio.vargu ar rastumėte žmogų, kuris nebūtų girdėjęs apie vis plačiau išplintantį cukrinį diabetą. Tačiau apie skydliaukės ligas žmonės kažkodėl žino žymiai mažiau, negu reikėtų. O būtent šio organo didesnio ar mažesnio laipsnio pakitimai randami net dviems iš dešimties Lietuvos gyventojų. O tai sudaro daugiau, negu vėžiniai susirgimai ir diabetas paėmus kartu. Juolab, kad šių susirgimų vis daugėja. Žymiai dažniau skydliaukės ligos paliečia moteris.

Skydliaukė gamina du hormonus (T3 ir T4), kurie gyvybiškai svarbūs daugelio organizmo sistemų funkcionavimui. Tų hormonų gamybai būtinos sąlygos – pakankamas jodo gavimas su maistu ir geras posmegeninės liaukos – hipofizis, kuri gamina skydliaukės veiklą stimuliuojanti hormoną tireotropiną (TTH), funkcionavimas. Priklausomai nuo žmogaus gyvenimo ritmo, fizinės bei emocinės būklės ir daugelio kitų faktorių, įvairias gyvenimo momentais, minėtų hormonų poreikis kinta. Jei sutrinka, kuri nors hormonų gamybos grandis, prasideda įvairių organizmo funkcijų sutrikimai, kuriems užsitęsus dažnai negrįžtamai gali būti pažeidžiami įvairūs organai.

Kas budinga sumažėjusiai skydliaukės veiklai? Sumažėjusi energija ir nuovargis, dažnai – iš ryto. Sunku reguliuoti svorį, kuris dėl skysčių susilaikymo vis didėja; didelis jautrumas šalčiui (ypač rankų, kojų), depresija, sulėtėjęs mąstymas, galvos skausmas,patinimai veide, sausa oda, lūžinėjantys nagai, vidurių užkietėjimas, menstruacijų sutrikimai, pastojimo problemos, sąnarių skausmingumas, sustingimas, raumenų mėšlungiai, apsunkintas alsavimas ir krūtinės skausmai. Žinoma, ne visada, esant skydliaukės funkcijos sutrikimui, būna visi šie požymiai. Kartais pasireiškia tik kai kurie iš jų.

Esant pernelyg aktyviai skydliaukės veiklai, žmogus jaučia susijaudinimą, įtampą, širdies plakimus bei ritmo sutrikimus, padidėja arterinis kraujospūdis, vystosi kaulų retėjimas, sutrinka miegas bei atsiranda daugelis kitų normalią žmogaus veiklą trikdančių reiškinių.

Bene pati sunkiausia ir klastingiausia skydliaukės liga – vėžys – neretai ilgą laiką vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos sutrikimų. Kai žmogus kakle pats užčiuopia guzelį, ši liga dažnai būna jau anaiptol ne pirmos stadijos.

Bene patikimiausias būdas laiku įtarti ir diagnozuoti skydliaukės vėžį, yra skydliaukės echoskopinis (ultragarsinis) tyrimas. Tačiau anaiptol ne kiekvienas apčiuoptas ar ultragarsu surastas darinys yra vėžys. Gana dažnai skydliaukėje atsiranda cistos ar kitokie gerybiniai darinys. Atskirti juos nuo vėžio ir parinkti atitinkamą gydymą padeda punkcinis tyrimo metodas. Kaip jis atliekamas? Ultragarso kontrolėje adata įduriama į įtartiną skydliaukės vietą, įtraukiama truputis medžiagos, ir ji ištiriama laboratorijoje. Atlikus ši tyrimą bei skydliaukės hormonų tyrimą kraujyje, jau galima gana kvalifikuotai ir tiksliai įvertinti skydliaukės būklę.

Pagal Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio Registro duomenimis Lietuvoje pastaraisiais metais užregistruoti nauji 326 skydliaukės vėžio atvejai: 280 moterims ir tik 46 vyrams. Statistika rodo, kad moterims vėžys dažniau negu vyrams diagnozuojamas ankstyvosiose stadijose. Vyrai vėžį užleidžia dažniau.

Skydliaukės piktybiniais navikais dažniausia serga 40-60 metų žmonės. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau nustatomas vėžys ir jaunų žmonių tarpe.