Autorius: Vitalė Bružienė, gydytoja

Liumbalinė stenozė dažniausiai paliečia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Nugaros juosmens dalies skausmai, atsirandantys ilgiau pastovėjus ar pavaikščiojus ir greitai praeinantys arba bent sumažėjantys atsigulus (ypač – ant šono, sulenktomis kojomis) – požymiai, leidžiantys rimtai įtarti, kad jūs turite liumbalinę stenozę – stuburo kanalo susiaurėjimą juosmens dalyje.

Stuburo kanalas – ertmė, nusitęsianti per visą stuburo ilgį nuo pat kaukolės pamato iki pat uodegikaulio. Toje ertmėje yra stuburo smegenys, jų dangalai nervai bei smegenų skystis. Ties viršutiniais juosmeniniais slanksteliais stuburo smegenys baigiasi ir toliau kanalu tęsiasi pluoštas nervų (lot. Cauda equina), nusidriekiančių į sėdmenis, mažojo dubens organus bei kojas. Kanalo skersmuo normaliai svyruoja nuo 15 iki 23 mm. Jo sienas sudaro slankstelių kūnai bei tarpslanksteliniai diskai, tarpslanksteliniai sąnariai bei gausūs raiščiai, apgaubiantys bei sutvirtinantys tarpusavyje minėtas struktūras.

Siaurėjant stuburo kanalui pradedami spausti tuo kanalu praeinantys nervai. Kas gali susiaurinti kanalą? Viena iš dažniausių to priežasčių būna stuburo tarpslankstelinių diskų susidėvėjimas. Diskai paprastai susidėvi mažėjant jų elastingumui ir tvirtumui dėl audinių pakitimų žmogui senstant. Susidėvėję diskai net ir nedidelių fizinių krūvių metu palaipsniui sutrūkinėja, ir jų atplaišos pradeda sprūsti iš tarpslankstelinių tarpų stuburo kanalo link, tuo būdu susiaurindamikanalo ertmę. Kanalas gali susiaurėti ir pasislinkus iš savo vietos stuburo slanksteliams. Tai vadinama spondilolisteze.

Spondiliolistezę sąlygoja daugybė faktorių: įgimti slankstelių defektai, stuburo raiščių, slankstelių bei diskų traumos, susidėvėjimai, ryškus juosmens raumenų nusilpimas ir kt.

Liumbalinę stenozę gali sąlygoti ir tarpslankstelinių sąnarių uždegiminiai bei degeneraciniai pakitimai. Sergančius sąnarius organizmas bando apsaugoti apgaubdamas juos sustorėjusiais minkštaisiais audiniais bei kaulinėmis išaugomis – osteofitais, kurie, formuodamiesi stuburo kanalo link, jį siaurina.

Kanalą gali susiaurinti ir įvairūs stuburo augliai (tiek kaulų, tiek minkštųjų audinių) bei įvairūs uždegiminiai susirgimai. Spinalinė stenozė gali išsivystyti ir kai kurių kitų susirgimų, sąlygojančių kremzlių bei raiščių liguistą suvešėjimą: paraskydinių liaukų hiperfunkcija, akromegalija, Pedžeto liga ir kt.

Pagrindinis ligos požymis – skausmas juosmenyje dažnai atsiranda lyg „iš niekur“, laikui bėgant stiprėja, ima plisti į sėdmenis bei kojas. Būdinga yra tai, kad skausmas paprastai atsiranda arba sustiprėja atsistojus ir vaikščiojant, o atsigulus dažniausiai bemat išnyksta arba bent jau ryškiai susilpnėja (gali būti ir išimčių). Ypač palengvėja atsigulus ant šono ir sulenkus kojas per klubo ir kelių sąnarius (embriono padėtis), nes tada prasiplečia juosmeninė stuburo kanalo dalis. Dėl tos pačios priežasties gali būti ir kitas simptomas – skausmo susilpnėjimas arba išnykimas lipant į kalną (kūnui palinkus į priekį, prasiplečia stuburo kanalas). Skausmą paprastai galima apibūdinti kaip maudimą, traukimą, spaudimą, smelkimą, dilgčiojimą. Taip pat tokie pacientai gali skųstis kojų tirpimu, jutimo sutrikimais, o ligai pažengus toliau – silpnumu kojose, nebegalėjimu paėjėti bent kiek tolėliau, dažnais pėdų užkliuvimais, kelių nevalingais sulinkimais, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimais (nelaikymu) bei lytine negalia.

Gerai išsiaiškinti ligos požymiai daugeliu atvejų leidžia gana tiksliai diagnozuoti šią problemą. Stenozės priežasčių išaiškinimui, o kartu ir atitinkamo gydymo parinkimui, paprastai reikalinga atlikti stuburo rentgenologinį (paprastą arba kompiuterinį) ištyrimą, kartais – ir kai kuriuos kitus tyrimus.

Būtina pašalinti stenozę sukėlusias priežastis. Kartais pagerėjimą ar net visišką skausmų išnykimą galima pasiekti naudojant tam tikrus vaistus, pritaikius kai kuriuos įtvarus ar specialias mankštas ir fizioterapines procedūras. Daugeliu atvejų prispaustus nervus tenka išlaisvinti chirurginiu būdu. Belaukiant operacijos arba dėl kokių nors priežasčių negalint jos atlikti, spaudžiamų nervų skausmui blokuoti naudojami įvairūs medikamentai, kurie gali būti geriami tablečių pavidalu, leidžiami į raumenis arba veną. Taip pat gali būti atliekamas ilgiau trunkantis nuskausminimas leidžiant medikamentus šalia pakenktų nervų ar į stuburo kanalą.

Viso kūno, ypač nugaros bei pilvo, raumenų gero tonuso palaikymas reguliariai mankštinantis, vengiant neįprastai sunkių fizinių krūvių (jei nesate tam pakankamai pasiruošę). Ne mažiau svarbi ir kova su antsvoriu.

Atsiradus kad ir nedideliems nugaros skausmams, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju užuot laukus kol skausmas taps stiprus ir pastovus. O tai reiškia, kad į ligos procesą jau bus įsitraukę daugelis aplinkinių audinių, o skausmo nualintas organizmas kur kas sunkiau tvarkysis su iškilusia problema.